Sigitas Geda · 1943–2008

Eilėraščiai

Nemokamai interneteProtėviaiTėvynėGamtaŠventumasAmžinybė

Keturi Sigito Gedos eilėraščiai nuo pirmojo rinkinio „Pėdos“ (1966) iki „Jotvingių mišių“ (1997). Juose Lietuva gimsta lyg naujas pasaulis, protėviai gyvena dabarties žmoguje, varnėnas tampa kunigu, o gervės pasirodo amžinesnės už miestus. Eilėraščių tekstų čia neskelbiame: juos rasi tekstai.lt ir Nacionalinės švietimo agentūros portale emokykla.lt.

Atnaujinta

Šio kūrinio puslapių skaičiaus dar nežinome, todėl vakarų plano pasiūlyti negalime. Konspektą ir santrauką rasi žemiau.

Į ką atkreipti dėmesį

  • Protėviai: kaip eilėraštyje „Stačios akys medinių dievukų“ praeitis tampa dabartimi?
  • Šventumas: kodėl „Jotvingių mišiose“ paukščio giesmė tampa šventomis pamaldomis?
  • Amžinybė: kas eilėraštyje „Sustojusios atsigerti gervės“ pranoksta valstybes ir miestus?

Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes

Įsimink

  1. Sigitas Geda (1943–2008) yra vienas ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių poetų.
  2. Jo lyrikai būdinga tautosakos ir avangardo dermė: senovės mitas susitinka su netikėtais vaizdais.
  3. Kaimas Gedai nėra prarastas rojus: tai vieta, kur gyvas seniausias mitinis mąstymas.
  4. Ryšys su protėviais nenutrūksta: praeitis gyvena dabarties žmoguje ir teikia jam stiprybės.
  5. Gamtoje Geda jaučia šventumą ir amžinybę, kurios trunka ilgiau už valstybes ir miestus.

Rašiniui

4
  • Ar žmogus gali atsiskirti nuo savo protėvių?Epizodas Eilėraštyje „Stačios akys medinių dievukų“ kalbantysis senų drožtų dievukų žvilgsnyje atpažįsta save, o pabaigoje kreipiasi į protėvius kaip į savus, nes jie dabar gyvena jame pačiame.Tai rodo Protėviai nėra vien praeitis: jie gyvena dabarties žmoguje, o šis tęsia jų gyvenimą.Kontekstas Palygink su M. Martinaičio „Kukučio baladėmis“: ir ten šimtmečių istorija sutelpa į vieno žmogaus gyvenimą.
  • Kur žmogus gali patirti šventumą?Epizodas „Jotvingių mišiose“ pavasarį Veisūnuose, kur greta piliakalnio stovi bažnyčia, varnėnas kalbančiajam tampa kunigu, o jo giesmė pamaldomis. Jokios kitos mišios kalbančiojo taip nesujaudina.Tai rodo Šventumas atsiveria ne tik bažnyčioje, bet ir gamtoje: paukščio giesmė tampa pamaldomis.Kontekstas Jotvingiai buvo baltų gentys: piliakalnis greta bažnyčios viename vaizde sujungia senąjį tikėjimą ir krikščionybę.
  • Kas pasaulyje yra amžina?Epizodas Eilėraštyje „Sustojusios atsigerti gervės“ kalbantysis kreipiasi į gerves, trumpam nusileidusias prie kanalo. Jos grįžta neturėdamos nieko, kuo didžiuojasi žmonės, o žmonių miestai kada nors išnyks.Tai rodo Gamta amžinesnė už žmogaus sukurtas valstybes: tikrosios pasaulio šeimininkės yra gervės, ne žmonės.Kontekstas Gerves piešė dar senieji egiptiečiai, todėl jos sieja šiandieną su seniausiomis kultūromis.
  • Kaip gimsta tėvynė?Epizodas „Lietuvos atsiradime“ kraštas gimsta iš šviesos ir iškyla iš gelmių, o žemė gyvena, myli ir nesustodama skrieja laike.Tai rodo Tėvynės gimimas vaizduojamas kaip pasaulio sukūrimas: tėvynė yra gyva ir mylinti, o ne žemėlapis.Kontekstas Tai eilėraštis iš pirmojo Gedos rinkinio „Pėdos“ (1966): jau čia matyti jo mitinis mąstymas.

Epocha

3
  • Debiutavo XX a. 7-ajame dešimtmetyje, sovietmečiu: rinkinys „Pėdos“ (1966), poema „Strazdas“ (1967)
  • To meto skaitytojams jo lyrika atrodė keista ir sunkiai suprantama
  • „Jotvingių mišios“ ir „Sustojusios atsigerti gervės“ parašyti jau nepriklausomoje Lietuvoje, 1995–1996 m.

Autorius

4
  • Gimė 1943 m. Pateruose prie Teiraus ežero, Lazdijų rajone; mirė 2008 m. Vilniuje
  • 1966 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete
  • 1988 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys; 1994 m. gavo Lietuvos nacionalinę premiją
  • Vertė Dantę ir Bodlero „Piktybės gėles“, rašė ir vaikams („Baltoji varnelė“, „Močiutės dainos“)

Kūrinys

4
  • Aptariami keturi eilėraščiai; „Lietuvos atsiradimas“ buvo ir ankstesnės programos sąraše
  • „Lietuvos atsiradimas“ ir „Stačios akys medinių dievukų“ yra iš pirmojo rinkinio „Pėdos“ (1966)
  • „Lietuvos atsiradimą“ sudaro šeši ketureiliai, viskas jame vyksta esamuoju laiku
  • „Jotvingių mišios“ (1995) išėjo to paties pavadinimo rinkinyje 1997 m.; eilėraštis apie gerves datuotas 1996 m.

Temos

4
  • Protėviai
  • Tėvynės atsiradimas
  • Gamta ir šventumas
  • Laikas ir amžinybė

Veikėjai

5
  • Lyrinis subjektasašdabarties žmogus, kuris gamtoje ir senuose daiktuose ieško ryšio su protėviais ir šventumu
  • Protėviai„Stačios akys medinių dievukų“dirbo tuos pačius kaimo darbus ir augino vaikus; kalbantysis juos jaučia savyje
  • Varnėnas„Jotvingių mišios“juodas paukštis, kurį kalbantysis mato kaip savo kunigą, apsivilkusį liturginiu drabužiu
  • Gervės„Sustojusios atsigerti gervės“grįžtantys paukščiai, kuriuos kalbantysis laiko tikrosiomis pasaulio šeimininkėmis
  • Žemelė„Lietuvos atsiradimas“gyva, šilta ir mylinti būtybė, iš kurios pakyla paukščiai ir kuri nesustodama skrieja laike

Sąvokos

5
  • Metafora„Jotvingių mišiose“ varnėnas tampa kunigu, o jo giesmė pamaldomis
  • Personifikacija„Lietuvos atsiradime“ žemelė kaitinasi, myli ir stebi dangų lyg gyva būtybė
  • Figūrinis eilėraštis„Jotvingių mišiose“ didžiosiomis raidėmis parašytos eilutės, skaitomos iš viršaus žemyn, sudaro atskirą sakinį
  • Retorinis sušukimasEilėraštyje „Stačios akys medinių dievukų“ du kartus kartojamas sušukimas apie protėvių artumą
  • KreipinysEilėraštyje „Sustojusios atsigerti gervės“ kalbantysis tiesiogiai kreipiasi į gerves

Sąsajos

3
  • Kitoks kaimo vaizdasJustinas Marcinkevičius, eilėraščiai
  • Tautosaka ir istorijaMarcelijus Martinaitis, „Kukučio baladės“
  • Šventa gamtaAntanas Baranauskas, „Anykščių šilelis“
Ar konspektas padėjo?

Panašūs kūriniai