Adomas Mickevičius · 1798–1855

Šeštoji knyga. Bajorų kaimas

231-262 psl. iš 502·apie 105 min.·6 paaiškinimai·1 klausimas

231 psl.

Pirmieji užpuolimo ženklai – Protazo iškeliavimas. – Kirminas tariasi su ponu Teisėju apie bendrus reikalus. – Nevaisingo Protazo žygio tolimesnė tąsa. – Šiek tiek apie kanapes. – Bajorų kaimas Dobžinė. – Aprašymas namiškių ir paties Mackaus Dobžiniečio.

  1. Silpnai pro drėgną tamsą žemėn nusileido
  2. Šviesa be raudonumo, nublankytu veidu,
  3. Nors spinksinti diena gana senai užstojo.
  4. Ūkai virš žemės stogu šiaudiniu kabojo
  5. Ties grintele Lietuvio; iš rytų truputį
  6. Vieta šviesesnė reiškės, – saulė ten, tur būti,
  7. Bet nors ji patekėjus, nors senai nubudus,
  8. Vis eina nelinksma, vis, rodos, dar susnūdus.
  9. Ir žemėj, sekant dangų, visa suvėlavo:
  10. Galvijai buvo vos palikę kūtes savo
  11. Ir pusryčius suvėlintus zuikiams nutraukė.
  12. Zuikiai į girią traukdavo, aušros sulaukę,
  13. Bet šiandien dar papusryčiauti nesuspėjo:
  14. Tie kasa duobutes, tie žolę graužinėja
  15. Ir ore laisvame dar nor pasižmonėti;
  16. Tačiau nuo kaiminės į girią tur skubėti.
  17. Tyla ir girioj. Paukščių choras dar apkurtęs,
  18. Prie medžio paukštis glaudžias rasą nusipurtęs,
  19. Įtraukęs kaklą, akutes primerkęs laukia
  20. Vis saulės. Kartais tik atsimuša palaukėj

232 psl.

  1. Kalenims garnio; varnos dar šlapokės
  2. Šnekėjo nuo kupstų kalbas savas vienokias
  3. Ir lėmė ūkininkams greit negerą orą.
  4. Bet ūkininkai dirba jau senai iš noro.
  5. Kirtėjos jau dainavo paprastąją dainą,
  6. Kaip ūkana liūdna ji, tonų veik nemaino,
  7. Liūdna ji, nes be aido neriasi ūkuose.
  8. Tik čeksi piautuvai prinokusiuos javuose,
  9. Atolą piaujant dalgiai šnekši tik laukuose,
  10. Lyg juokias iš dainelės; šienpiūviai sustoja
  11. Dalgius kartu pustyt, bet vėl tuoj užsimoja.
  12. Dainelės skamba, o žmonių dar nesimato,
  13. Vien dalgiai, piautuvai tik daro ore ratą.
  14. Ant pėdo ekonomas sėdi, nuobodauja,
  15. Linguoja galva, darbu nesiįdomauja,
  16. Į vieškelį pažvelgęs, tėmija domingai,
  17. Kur šiandien mato vaizdą tokį ypatingą:
  18. O vieškeliu, taip pat net paprastais keleliais
  19. Judėjimas. Kaimiečio ratai dulkes kelia
  20. Vienur, kitur bajoras, porą įsikinkęs,

233 psl.

  1. Nutarška, antrą, trečią dar keliu sutinka;
  2. Pasiuntinys iš kairės kiek tik gali pliekia,
  3. Iš dešinės eilė raitųjų nusidriekus,
  4. Visi kažkur tik skuba, vien tik dulka kelias.
  5. Ir ką tai reikštų? Ponas ekonomas kelias.
  6. Veltui mėgina kai kuriuos išklausinėti,
  7. Kur skuba, – nieks nenori jam atsakinėti,
  8. Sunku net ką pažinti. Mirga tik kaip vėlės
  9. Ūkuos jojikai, nesustoja valandėlei,
  10. O pas daugumą švysi aštrūs kalavijai.
  11. Pons ekonomas stebisi, lyg kažko bijo.
  12. Nes nors Lietuvoje dar ginklai nežvangėjo,
  13. Bet apie karą būsiantį jau žinios ėjo,
  14. Apie Dambrauskį, Prancūzus, Napoleoną.
  15. Argi iš tikro būt atspėję karą žmonės?
  16. Tad ekonomas skubinos pranešt Teisėjui,
  17. Ką matė, ir dar pats kiek sužinot tikėjos.
  18. O Soplicovo ponai šiandien nusiminę,
  19. Liūdni po netikėtų vakaro peštynių.
  20. Veltui ponioms Voiskaitė kortoms laimę rodo,

234 psl.

  1. Ir ponams kortoms lošti greitai nusibodo,
  2. Nenori niekas žaisti, ponai pypkius rūko,
  3. O ponios ieško darbo, kai šnekų pritrūko;
  4. Net musės miega.
  5. Voiskis plokštę tad padėjo
  6. Ir į virtuvę nuobodaudamas išėjo.
  7. Geriau klausyti jam, kai baras šeimininkė,
  8. Virėjas, kai vaikai ten stumdos susirinkę;
  9. Kol pagaliau nurimęs susiįdomavo
  10. Kepsnim, kur keptuve čirškėjo ir garavo.
  11. Nuo ryto užsidaręs rašė vis Teisėjas,
  12. Šauklys kieme pas langą laukdamas sėdėjo,
  13. Kurį Teisėjas, baigęs skundą tik rašyti,
  14. Pasišaukė ir ėmė skundą jam skaityti:
  15. Del įžeidimo, del piktų išsireiškimų, –
  16. Tai Grafą liečia, o Gervazą – užpuolimas;
  17. Abu del savinimos teisių gimininių
  18. Įtraukia jis į teismo rejestrą taktinį.
  19. Įteikt tą pašaukimą, kaip šauklys jau žino,
  20. Prieš vakarą dar reikia. Ypatingą miną

235 psl.

  1. Šauklys padarė, rankos, ausys jam ištyso,
  2. Rimtai žiūrėjo dėmesį sutelkęs visą.
  3. Vėl jautėsi, lyg būtų metuose jaunuose,
  4. Vaizdavos procesus, kai bastėsi teismuose,
  5. Kur gaudavo ir dovanų ir smūgių kartais,
  6. Kaip tas karys, kuriam kovoti jau apkarto,
  7. Nors senas, sužeistas ligoninėj jau stena,
  8. Išgirdęs būgną, tuoj pašoka ir kretena.
  9. Prie durų, jam Maskoliai puolanti vaidinas
  10. Ir barkši grindimis tik koja jo medinė,
  11. Taip skuba, kad vos gal jauni jį sulaikyti.
  12. Protazas tad skubėjo šaukliškai taisytis,
  13. Nes nei žiponas, nei kontušas čia netinka,
  14. Su jais gal stot tiktai, kai teismas susirinkęs;
  15. Kelionei taip: su kelnėmis plačiosioms joti,
  16. Švarku, kurio skvernai į viršų paraitoti,
  17. Kurie nuleisti gali būti ir ant kelių;
  18. Kepurė su ausiniais, prie kurių šniūreliai,
  19. Surišt juos ar paleisti, žiūrint koks bus oras,
  20. Išeina apsitaisęs taip, tik lazdą storą

236 psl.

  1. Paėmęs, nes pirm proceso šaukliai visokius
  2. Vardus, rūbus priėmę slepiasi, kaip moka.
  3. Protazo laimė, kad jau buvo iškeliavęs,
  4. Nes šauklio pareigoms būt pasidžiaugt negavęs.
  5. Kompanijos planus jau Soplicove keitė.
  6. Vos spėjęs pas Teisėją Kirminas įeiti,
  7. Tuoj tarė: »Vargas mums, Teisėjau su gerąja
  8. Teta, ta Telimena, kokete vikriąja!
  9. Kai Zosė likosi be motinos našlaitė,
  10. Tai Jackus Telimenai pavedė mergaitę,
  11. Girdėdams, kad gera ir kad pasaulį matė,
  12. O pastebiu dabar, kad ji mums drumsčia ką tai,
  13. Jau intriguoja, nor gal paviliot Taduką.
  14. Seku, matau, kad ji ir aplink Grafą suka,
  15. O gal aplink abu. Tad reikia apsvarstyti,
  16. Kaip ja atsikratyt, kalbų nepridaryti,
  17. Tai blogas pavyzdys jauniems, susikirtimai,
  18. Kurie gal sukliudyt net tau susitarimą«.
  19. »Susitarimą?! čia piktai Teisėjas šaukia, –
  20. Jau kvita susitart, jau pabaigiau, nutraukiau«.

237 psl.

  1. »O tai kas? tarė Kirminas, kur protas?
  2. Galva? ir kas čionai įvyko taip skubotai?«
  3. Teisėjas tarė: »Teismas! tik ne mano kaltė:
  4. Kvailys, puikorius Grafas del peštynių kaltas
  5. Ir tas Gervazas; bet tegu jau teismas teisia.
  6. Maniau, kad kunigas vakarieniaut ateisi,
  7. Kaip ten mane užgavo Grafas – būtum matęs«.
  8. Čia Kirminas suriko: »Kam gi Jūs Sveikatai
  9. Į pilį lįst reikėjo? ten nekelsiu koją...
  10. Baisu man. Vėl peštynės! traukė nelemtoji!
  11. Tai kaip ten buvo? pasakyk, reiks likviduoti
  12. Tą reikalą, juk negaliu aš čia gaišuoti,
  13. Toki darbai dar laukia, laiko nėr kur imti!
  14. Bet dar sutaikysiu«. – »Sutaikyt? kas per šimtai?
  1. O eik sau, Sveikas, su taika, ne ten papuolei!
  2. – Teisėjas perkirto – žiūrėkite vienuolis!
  3. Jį priimi gražiai, tai jis už kvailį laiko!
  4. Žinoki, Sveikas, kad Soplicos nesitaiko!
  5. Pašauks – laimės, nes jų juk giminėj ne kartą
  6. Laimėti bylą sekas, nors šeštajai kartai.

238 psl.

  1. Kvailai dariau, kad Jūs klausiau, kaip gero svečio,
  2. Pavedęs Podkomožiui bylą kartą trečią.
  3. Nuo šiandien nėr taikos; nebus jos, Geradėjau!
  4. (Ir rėkdams baisiai smarkiai kojomis trepsėjo.)
  5. Be to, už tai, kad drįso taip mane užgauti,
  6. Dabar tur deprekuot, arba teeina kautis!«
  7. »Bet jei, Teisėjau, Jackus visa tai girdėtų?
  8. Juk mirtų! Ar Soplicos toj pily norėtų
  9. Pridėt dar pikta, užsitraukti prakeikimą?
  10. Brolau! baisu priminti tą atsitikimą.
  11. Žinai taip pat, kad dalį turtų Targovica,
  12. Pagrobus savininkui, pavedė Soplicai.
  13. Prisiekė Jackus atgailaudams atiduoti
  14. Tą pilį ir visus turtus restituuoti.
  15. Tad tai, kuri Horeškų turtą paveldėjo, –
  16. Našlaitei Zosei, auklėjimui negailėjo
  17. Jis turtų, kad Tadukui ją išpiršt galėtų,
  18. Kad tuo būdu tarp priešingų namų žydėtų
  19. Taika, ir turtai būtų dailiai sugrąžinti«.
  20. »Bet kam? Teisėjas tarė, kam tai man priminti?

239 psl.

  1. Juk Jackaus nemačiau aš, net nepažinojau;
  2. Žinau tik, kad kaip haidamakas jis klajoja.
  3. O man prie jezuitų teko retoriauti
  4. Ilgai, paskui vaivadai teko patarnauti.
  5. Turtus man davė, paėmiau ir sėdžiu kaime;
  6. Dar davė Zosę, na, ir rūpinuos jos laime!
  7. Ši bobiška istorija jau man nubodo!
  8. Paskui gi, kam tas Grafas dar čia pasirodė?
  9. Kas jam prie tos pilies? Juk, rodosi, girdėjai,
  10. Horeškams gentis jis gal dešimtoj eilėje!
  11. Jis keiks mane, o aš iš jo taikos prašysiu?«
  12. »Brolau! pasakė Kunigas, tad pasakysiu
  13. Ir priežastį. Žinai, kad Jackus rengė sūnų
  14. Kariaut, paskiau pasakė – Lietuvoj tebūna!
  15. O tai del to, kad naudingesnis čia Tėvynei.
  16. Girdėjai juk, kad gema jau nauja gadynė,
  17. Apie kurią žinių tau parnešiau ne kartą;
  1. Dabar atėjo laikas visa aiškiai tarti!
  2. Brolau, rimti dalykai! Karas jau prie mūsų!
  3. Tėvynės karas! vėl Lietuviai, Lenkai būsim!

240 psl.

  1. Jau karas tikras! Kai aš su žinioms skubėjau
  2. Pas jus, prie Nemuno forpostai jau stovėjo;
  3. Surinko didžią armiją Napoleonas,
  4. Kokios nėra istorijoj, nematė žmonės;
  5. Šalia Prancūzų eina mūs pulkai drąsieji,
  6. Dambrauskis, Juozas mūs, Ereliai mūs Baltieji!
  7. Jau eina! te Napoleonas duoda žinią,
  8. Tuoj pereis Nemuną – ir vėl atgims Tėvynė!«
  9. Teisėjas akinius nusėmęs dėstinėjo
  10. Ir ilgai žvelgdamas į Kunigą tylėjo,
  11. Giliai tik atsidusęs apsiašarojo...
  12. Paskui gi smarkiai petį Kunigui paplojo:
  13. »Na, Kirmine! sakyki, ar tiesa jau būtų?
  14. Na, Kirmine! kartojo, ar tiesa tai būtų?
  15. Kiek kartų suviliota! pameni, kai šaukė:
  16. Napoleonas eina! Mes visi jau laukėm!
  17. Kalbėta: Lenkuos jis, jau Prūsai išsklaidyti,
  18. Pas mus bus! Ką jis? Tilžėj tik pasirašyta
  19. Taika! Ar tai tiesa? Galva gal apsisuko?«
  20. »Tiesa, Dievu prisiekiu!« – Kirminas sušuko.

241 psl.

  1. »Te bus palaimintos tos lūpos, kur pasako
  2. Mums tai! – Teisėjas tarė vos atgaudams kvapą. –
  3. Nesigailėsi, Kirmine, vargų kelionės,
  4. Nesigailės ir vienuolynas; Jūs Malonė
  5. Gaus du šimtu avių jo naudai; dar patyriau,
  6. Sartuką mano mėgsti ir bėruką gyrei,
  7. Tai juos tau į vežimą šiandien įkinkysiu;
  8. Prašyk ko nori šiandien, o neatsakysiu!
  9. Bet liauk kalbėt apie tą su Grafu dalyką;
  10. Mane užgavo, iššaukimas jau įvyko;
  11. Taika netiktų!«
  12. Kunigas rankas užlaužė,
  13. Akis įbedęs į Teisėją, susigraužęs,
  14. Pasakė: »Kai Napoleonas mus vaduoja,
  15. Pasaulis dreba, tu čia procesą planuoji?
  16. Ir tu rankas sudėjęs lauksi sau ramiausiai,
  17. Kai reikia veikti?« – »Veikti? kaip..?« Teisėjas klausia.
  18. »Tai iš manų akių tu dar nesužinojai?
  19. Širdis dar tyli? Broli! jei dar nenustojo
  20. Soplicų kraujas tavo gyslomis tekėti,

242 psl.

  1. Prancūzams teks juk tau kovose jų padėti...
  2. O jei čia užpakaly gimtų sukilimas?
  3. Kaip rodos? Lietuvoj skrajot te Vytis ima,
  4. Lokys Žemaičiuos! Jei tik tūkstantis koks stotų
  5. Prieš Maskolius ir užpakaly jei kovotų,
  6. Tai sukilimo gaisras jau šalyj liepsnotų,
  7. Jei mes Maskoliams ginklais atimtais ginkluoti
  8. Pasveikintume tuos, kur eis mūs išvaduoti?!..
  9. Toliau! Napoleonas, mūs susibūrimą
  10. Matydams, klausia: Kas čia? šaukiam: Sukilimas,
  11. Šviesiausias Ciesoriau, tai Lietuva kariauja!
  12. Toliau dar kliausia: Kas kariams tiems vadovauja?
  13. Teisėjas vadovauja tiems kariams, Soplica;
  1. Ir kas paskiau prikišt išdrįstų Targovicą?
  2. Brolau! kol Paneriams būt, Nemunui tekėti,
  3. Tol Lietuvoj Soplicų vardą teks girdėti,
  4. Jogailos sostinė ainiams net tolimiesiems
  5. Kartos ir rodys pirštais: teko jiems pirmiesiems,
  6. Soplicoms, padaryt mūs laisvei sukilimą!«
  7. Teisėjas čia: »Netrokštu vien tik pagerbimo,

243 psl.

  1. Man pagyrimai nelabai kada rūpėjo;
  2. Dievaž, prie brolio nuodėmių neprisidėjau,
  3. Nemėgau niekada politika sielotis,
  4. Tarnaudamas ariu tad savo žemės plotus.
  5. Bet aš bajoras, garbę mūs tad restauruočiau,
  6. Dar Lenkas, tad ir gyvastį net atiduočiau,
  7. Net vėlę. Kalaviją neperkaip vartojau,
  8. Tačiau kai kas ir mano jėgą sužinojo;
  9. Toli net žino, kad seimeliuos paskutiniuos
  10. Į dvikovą du broliu Buzviku vadinęs
  11. Esu, kurie... – Bet niekis. Tamsta kaip manytum?
  12. Ar tuos pulkus tuojau mums reiktų sudaryti?
  13. Šaulių netrūks; o parako turiu į valią,
  14. Patrankas dar kelias klebonas duoti gali,
  15. Jo užslėptas; O Jankelis tai duot galėtų
  16. Ir durklų (sakės man, kad duotų, jei reikėtų);
  17. Durklus tuos parvežė slaptai iš Karaliaučiaus;
  18. Juos įtaisyt paliepčiau, kai tiktai išgaučiau...
  19. Bajorai sės į žirgus, ir kovot pradėsim,
  20. O aš ir brolvaikis – vadai, gal sugebėsim!«

244 psl.

  1. »O lenkų krauje! – čia sušuko Bernardinas
  2. Ir puldams prie Teisėjo jį apsikabino. –
  3. Sūnau Soplicų! Dievo tad valia tebūna,
  4. Nuplausi nuodėmes tu brolio, to klajūno!
  5. Aukštai aš vertinau, gerbiau tave ik šiolei,
  6. Dabar gi myliu taip, lyg esam mudu broliai!
  7. Paruošim kovai viską, bet sukilt palauksim,
  8. Aš pats nuskirsiu vietą ir kovon pašauksiu.
  9. Žinau, kad caras siuntė pas Napoleoną
  10. Taikos prašyti savo patikimus žmones,
  11. Bet kunigaikštis Juozas sakos iš Biniono,
  12. Prancūzo, kurs yra prie ciesoriaus Taryboj,
  13. Girdėjęs, niekas neišeisią iš derybų,
  14. Ir būsiąs karas. Pasiuntė mane žvalgybon
  15. Prie Jūsų kunigaikštis, kad Lietuviai vyktų
  16. Į kovą ir Napoleoną pasitiktų,
  17. Kaip tinka, kad sesers Lenkijos reikalautų,
  18. Norėdami drauge Respublikai tarnauti.
  19. Tik brolis su Grafu tegu taikingai deras –
  20. Keistuolis jis, fantastas, bet drauge ir geras

245 psl.

  1. Sūnus Tėvynės; mums toksai bus reikalingas,
  2. Nes tie keistuoliai revoliucijai naudingi,
  3. Žinau iš prityrimo; juk gerai tarnauja
  4. Kvailiai net, jei protingai jiems tik vadovauja.
  5. O Grafas ponas, tur bajorų pagerbimą,
  6. Visi sukils, jei jis pritaps prie sukilimo;
  7. Žinodams turtą jo, bajoras pasakytų:
  8. Dalykas tikras, jei jau ponai čia matyti.
  9. Prie jo skubu«. – »Te pirmas, tarė čia Teisėjas,
  10. Mane aplanko, atsiprašo čia atėjęs;
  11. Juk aš senesnis, ir tarnybai pagerbimas!
  12. O kai del proceso, arbitrų bus sprendimas«...
  13. Vienuolis jau už durų. »Na, laimingo kelio!« –
  14. Teisėjas tarė.
  15. Kunigas gi jau bričkelėj
  16. Sėdėjo, jau vadžias patraukė, sušmigojo,
  17. Bričkelė sudardėjo, dulkės ją užklojo.
  18. Tik kartais briūnu užsmaukta galva vienuolio
  19. Iš dulkių kyštelėjus vėl ūkuos prapuola.
  20. Šauklys pašaukti Grafą jau senai išėjo.

246 psl.

  1. Kaip lapė kvapą lašinių kai uostinėja,
  2. Pribėgusi, šaulių ji pinkles greit pamato,
  3. Atsitupia, prieš vėją uodegą pastato,
  4. Tuoj ima ji domingai vėją tyrinėti
  5. Ir klausia jo, ar nuodų ten nėra padėta:
  6. Per pievas ir javus, aplink namus apsuko
  7. Apsimesdams; dar rankoj ilgą lazdą suko,
  8. Lyg rodydamas ėdant gyvulius lankoje,
  9. Ir laviruodams taip darže staiga sustojo;
  10. Pasilenkė ir griežlę, rodės, nor pavyti,
  11. Bet drykt į kanapes ir jo jau nematyti.
  12. Tarp tų suaugusių paliai namus kanapių
  13. Suranda žvėrys, žmonės tarp tankiųjų lapų
  14. Sau priebėgą. Zuikys, pakeltas iš kopūstų
  15. Pašokęs tuoj kanapėse suranda būstą,
  16. Nes šunes del tankumo ten negal landyti,
  17. O del kvapų negal jo vietą numanyti.
  18. Kanapėse ir dvaro tarnas greit išnyksta
  19. Ir sėdi, kolei ponas atsileis, jei pyksta,
  20. Ir net bėgliai rekrūtai, kai valdžia tankynėj

247 psl.

  1. Miškų jų ieško, sėdi ramūs kanapyne.
  2. Tradavimai kai eina, kovos, užpuolimai,
  3. Pirmiausia kanapyną priešų pusės ima,
  4. Nes tęsiasi dažniausiai iki rūmų sienų,
  5. Ir ta pozicija masina tad kiekvieną,
  6. O apyniai taip pat ten auga paliai taką,
  7. Tad galima ir slėptis ir daryt ataką.
  8. Protazas nors drąsus, o kiek bijoti ėmė,
  9. Nes kvapas augalo nelaimę kartais lėmė;
  10. Ir šauklio prietykius galvoj kartot pradėjo,
  11. Kuriems kanapės liudininkais būt galėjo;
  12. Kaip kartą jam Telšių bajoras Dzindolietas,
  13. Atstatęs stačiai į krūtinę pištalietą,
  14. Įsakė pastalėj išamsėt pašaukimą,
  15. Ir Šaukliui teko siekt kanapių apgynimo;
  16. Paskui didingas Volodkovičius, įpaikęs,
  17. Neklausęs tribunolų, seimelius išvaikęs,
  18. Sudraskė pašaukimą valdišką vos gavęs,
  19. O aidukus lazdoms prie durų apginklavęs,
  20. Laikydamas ties galva nuogą kalaviją

248 psl.

  1. Suriko: Šauklį perkirsiu, jei popierio neryja!
  2. Šauklys kramtyt, bijodamas baisaus jo būdo;
  3. Bet nusitaikęs tuoj į kanapes įsprūdo.
  4. Tiesa, jau tais laikais nebuvo papratimo
  5. Ginklu atsisakyt nuo Šauklio pašaukimo,
  6. Ir Šauklį, jei iškolioja, tai jau daugiausia;
  7. Tačiau Protazas nežinojo tų naujausių
  8. Madų, nes savo pareigų senai jau nėjo.
  9. Nors siūlėsi dažnai pasitarnaut Teisėjui,
  10. Tačiau Teisėjas, gerbdamas žilus jo plaukus,
  11. Atsakinėjo; šiandien tik Šauklys sulaukė
  12. Pasitarnauti, nes skubu.
  13. Šauklys dar dairos, –
  14. Ramu aplink – kanapių ir žolių įvairūs
  15. Kvapai jam duria nosį, tuos kvapus tad tiria
  16. Ir lapuos kaip žvejys akymirkai nunyra;
  17. Pakėlė galvą – vėl ramu – tad įdomaujas
  18. Langais – ramu – akims į rūmų vidų šauja, –
  19. Ir ten ramu, – tad per gonkas jau be bailumo
  20. Įeina – tuščia ten, lyg tuos užkeiktuos rūmuos.

249 psl.

  1. Tuoj ima popierį ir skaito pašaukimą,
  2. Bet štai kas sušnabžda, pajunta pabūgimą
  3. Ir nor pabėgt... bet, žiūri, duryse sustoja
  4. Vienuolis Kirminas! Abu akim vadžioja.
  5. Matyt, kad Grafas kažkur paskubom išvyko,
  6. Nes durys net neuždarytos pasiliko.
  7. Matyt, ginklavosi, nes ant grindų netrūko
  8. Visokių ginklų – šautuvai seni, gaidukai
  9. Ir šaltkalviniai prietaisai aplink matyti,
  10. Pribirę parako; tai šoviniai taisyta.
  11. Gal Grafas paskubom medžiot išsidangino?
  12. Bet kam primėtyta čia ginklų tiek rankinių?
  13. Nulaužtas kalavijas, špaga be temlioko:
  14. Tur būt, čia ginklų buvo sunešta visokių,
  15. Gal atidarė net ir seną ginklų klėtį.
  16. Pirmiausia Kirminas pradėjo žiūrinėti
  17. Ginklus, paskui išėjo dvaro tyrinėti,
  18. Ieškodamas tarnų toms paskuboms suprasti,
  19. Bet jam pasisekė vos bobas dvi surasti.
  20. Jos sakė: ponas su tarnais išsidanginę

250 psl.

  1. Ginkluoti ir kartu visi keliu Dobžinės.
  2. Plačiai Lietuvoje Dobžinės kaimą žino:
  3. Bajorai narsūs, gražios, lieknos ten merginos.
  4. Kadais skaitlingas, nes karalius Jons Trečiasis,
  5. Kai skelbė karą, tai Dobžinė – pats pirmasis
  6. Šešis šimtus pristatė vis narsių bajorų,
  7. Kurie ginkluoti stojo ir iš laisvo noro.
  8. Dabar sumenkę. Jie pirmiau dvaruos magnatų,
  9. Kariuomenėje, užpuolimuos būt paprato,
  10. Tad apie duoną rūpintis mažai reikėjo.
  11. Dabar gi duoną pats sau užsidirbt turėjo,
  12. Kaip ir kaimiečiai! Nenešioja tik milinių,
  13. O baltus trĩnyčius, sagtim juos padabinę,
  14. Šventadieniais kontušai. Kai del bajoraičių, –
  15. Net vargingiausios skyrės nuo ūkininkaičių:
  16. Jų vienos drilikuotos, kitos perkeliuotos,
  17. Be naginių ir bandą gena net batuotos,
  18. Per rugiapiūtę, prie ratelio – pirštiniuotos.
  1. Nuo Lietuvos bajorų skyrės Dobžiniečiai
  2. Kalba ir išvaizda, visu, kas būdą liečia.

251 psl.

  1. Tai tikras lenkų kraujas – jie visi juodplaukiai,
  2. Juodakiai, kumpanosiai ir kaktas suraukę.
  3. Visi jie buvo iš Dobžinės žemės kilę.
  4. Ir Lietuvą, nors kaip Lietuviai, jie pamilo.
  5. Bet kalbą, papročius mozūrų dar užlaikė.
  6. O kai prie krikšto vardą duoti pasitaiko,
  7. Tai patronus parinkti lenkiškus papratę
  8. Ir duoda vardą Baltramiejaus arba Mato.
  9. Sūnus Motiejaus gi vadinas Baltramiejus,
  10. Jei tėvas Baltramiejus, tai sūnus Motiejus;
  11. O Moterys dažniausiai Kachnos ar Marinos.
  12. Ir dėliai to, kad tie vardai vienoki pinas,
  13. Tai pravardžiuoti buvo jie labai prityrę,
  14. Ir priešdėlius turėjo moterys ir vyrai.
  15. Net vyrai kartais pavardes kelias turėjo,
  16. Jei daug prasižengė arba pasižymėjo.
  17. Dažnai bajorą, žinomą vienaip Dobžinėj,
  18. Visai kitu vardu vadindavo kaimynai.
  19. Dobžinę sekdami, bajorai iš aplinkui
  20. Taip pat antrąsias pavardes kaimynams rinko.

252 psl.

  1. Dabar kiekvieną giminę veik pravardžiuoja,
  2. O, kad Dobžinėj kilo, tuo nesivaduoja.
  3. Ten bent reikėjo taip, kitose gi dalyse
  4. Šalies kvailiai tik seka tai, nors ir įgriso.
  5. Motiejų Dobžinietį, kurs visai šeimynai
  6. Lyg vadas buvo, Varpinės Gaidžiu vadino,
  7. Paskui septyniasdešimt ketvirtųjų metų
  8. Laikais save Pašoniu pats vadint paprato.
  9. Pàts Dobžiniečiai Karaliuko vardą davė,
  10. Lietuviai gi jį Mackų Mackum titulavo.
  11. Dobžinės vadas jis, tad jo namai lyg tyčia
  12. Stovėjo paliai smuklę ir greta bažnyčios.
  13. Įtaisymas namų nekam tebuvo vertas:
  14. Nėra kieme net vartų, daržas neaptvertas,
  15. Apleistos daržo lysvės, žolės kuo didžiausios,
  16. Nors tas palivarkas ir buvo ten žymiausias:
  17. Didesnė už kitas pirkia iš vieno šono,
  18. Iš kito seklyčia, net mūrinės raudonos
  19. Jos sienos, klėtis, kluonas, kelnorė ir kūtės,
  20. O kiemas, kaip bajorų daugumos, mažutis;

253 psl.

  1. Pasenę visa bei apgriuvę, ir barzdoti
  2. Stogai apžėlę, perkrypę ir samanoti,
  3. Lyg pieva būtų nešienaujama žalioji.
  4. Ant kluono stogo daržas, rodėsi, kabojo:
  5. Žaliavo dilgės ten, krakusai raudonavo
  6. Ir, pučiant vėjui, smarkiai tie kerai lingavo.
  7. Lizdai visokių paukščių matėsi pakraikėj,
  8. Kregždžių, karvelių, apačioj gi prisilaikė
  9. Ir kralikai, kurie aplink takus išmynė, –
  10. Žodžiu, dvariukas, lyg narvelis kralikinis.
  11. Seniau, matyti, būta tvirto! Žymės liko,
  12. Kad smarkūs užpuolimai ten dažnai įvykę.
  13. Žolėj prie vartų bomba dar ik šiol įstrigus
  14. Senoviškos patrankos, vaiko galvai lygi,
  15. Švedų laikų; kadaisia vartai, jau išnykę,
  16. Ja remdavos, dabar tik ji toj vietoj liko.
  17. Kieme tankynėj metėlių gali atskirti,
  18. Kelis kryžius, kurie pasenę jau pavirtę,
  19. Nešventintoje žemėj; reiškia, palydėti
  20. Į atilsį, sutikę mirtį netikėtą.

254 psl.

  1. Pažvelgęs į namus arčiau, čionai kiekvienas
  2. Išvystų kulkomis išmargintąsias sienas,
  3. Lyg ant tų sienų musių begalės tupėtų;
  4. Ir kiekvienoj dėmėj kulka rąste įdėta.
  5. Pažvelgti į duris, – tai rankenos, net vinys,
  6. Vis pažymėtos kažkokios jėgos plieninės:
  7. Tur būt, čionai mėginta Zigmuntaičių kietis,
  8. Kur viniai galvą nukerta tik prisilietus,
  9. Gal rankenas kapojant plieno jėga tirta.
  10. Ties durims Dobžiniečių herbams vietos skirta;
  11. Bet herbų armatūrą sūriai aplipino,
  12. Ir kregždės dar lizdų aplinkui prikabino.
  13. Namuos, pašiūrėje, arklidės viduryje
  14. Yra dar ginklų, lyg tai būtų sandėlyje.
  15. Pastogėj kabo keturi šalmai didieji,
  16. Dabinę Marsui galvą, o dabar ramieji
  17. Veneros paukščiai, nekalti karveliai tupi.
  18. Arklidėje ties loviu dar kolčūga supas,
  19. Ir tie šarvai tvirti, žieduoti, geležiniai
  20. Prilaiko dobilus, kuriais arkliai maitinas.

255 psl.

  1. Virtuvėje iš durklų sumani virėja
  2. Pasidaryt trikojų ir menčių suspėjo;
  3. Pagrobtu Vienos bunčuku jau girnas kala.
  4. Žodžiu, karingam Marsui Ceres daro galą,
  5. Ir su Pomona, Flora ir Vertumnu, naują
  6. Užvedus Dobžinskiuose tvarką, viešpatauja.
  7. Bet šiandien nusileisti deivės jau ketina:
  8. Sugrįžta Marsas.
  9. Švintant radosi Dobžinėj
  10. Pasiuntinys ant žirgo; ardo ramią tylą,
  11. Lyg šauktų baudžiavon. Bajorai broliai kyla,
  12. Ramiose gatvėse jau daros sujudimas,
  13. Net smuklėj, klebonijoj jau judėti ima.
  14. Bėgioja, tartum, kas čia bus? norėtų klausti.
  15. Senieji tariasi, jaunieji arklius kausto,
  16. Vaikai tik laksto, šnabždas moterys, merginos,
  17. Matytis noras muštis, bet su kuo – nežino.
  18. Tur laukt nenorom. O klebono kambaryje
  19. Tarybos ilgos eina ginčų sūkuryje,
  20. Ir tik visiems supratus, kad netinka bartis,

256 psl.

  1. Į senį Mackų kreipias, kad jis žodį tartų.
  2. Aštuntą dešimtį jau senis Mackus varė,
  3. Neaukštas, tvirtas dar, konfederatas Baro.
  4. Gerai jo priešai ir draugai ik šiol dar žino,
  5. Jo ranką tvirtą, kalaviją Damaskinį,
  6. Kuriuo durklus kapojo, jei kur teko būti
  7. Kovoj, kurį juokams vadino jis »rykštutė«.
  8. Paskui konfederatas už karalių laikės,
  9. Su iždininku Tyzenhauzu susitaikė;
  10. Bet tik karaliui Targovicoj dalyvauti
  11. Pradėjus, Mackus liovėsi tuoj jam tarnauti.
  12. Todel, kad partijų jisai tiek daug apsuko,
  13. Pradėta jį vadinti Varpinės Gaiduku,
  14. Nes kraipės kaip gaidukas, kur tik vėjas pūtė.
  15. Sunku atspėti priežastis, visaip gal būti:
  16. Perdaug gal Mackus mėgo dalyvaut kovoje,
  17. Vienoj nepasisekus, gal kitos ieškojo?
  18. Gal gers politikas ir laiko dvasią jautė,
  19. Ten ėjo, kur Tėvynei gautų patarnauti?
  20. Kas žino! Tikra tik, kad niekad nemasino

257 psl.

  1. Jo noras grobio, ar kad garbintų kaimynai,
  2. Ir kad Maskviškių partija jo neviliojo;
  3. Pamatęs net Maskolių, keikė ir putojo.
  4. Maskolių vengdams, žuvus laisvei, niekur nėjo,
  5. Kaip lauže meškinas iki užšils gulėjo.
  6. Drauge tik su Oginskiu paskutinį kartą,
  7. Jasinskiui vadovaujant, jis prie Pragos vartų,
  8. Savąja rykštute stebuklų daug parodė.
  9. Juk žinoma, kad, kai Maskoliai pasirodė,
  10. Pirmasis puolėsi, Pociejui tik pašlijus,
  11. Ir toj kovoj virš dvidešimt žaizdų įgijo.
  12. Manyta juos Lietuvoje nepamatyti,
  13. Bet grįžo juodu, tik kaip rėčiai subadyti.
  14. Pociejus, aukštas ponas ir labai turtingas,
  1. Apdovanot Dobžinskį geidė iškilmingai,
  2. Palivarką turtingą duoti jam ketino
  3. Ir metams pensiją iš tūkstančio auksinių.
  4. Dobžinskis jam atrašė: »Tebūnie Motiejus
  5. Pociejaus geradėjas, o ne jam Pociejus«.
  6. Tad nei palivarko, nei pensijos jis nėmė,

258 psl.

  1. Patsai sau duoną pelnės, nes dar rankos rėmė:
  2. Tai dirbo avilius, tai vaistų ieškinėjo
  3. Galvijams, kurapkavo ir pardavinėjo
  4. Medžioklės grobį.
  5. Buvo gana daug Dobžinėj
  6. Žmonių, mokėjusių rašyt kalba lotynų
  7. Ir pratusių palestroje, gana mokytų,
  8. Turtingesnių už Mackų; bet nė viens, matyti,
  9. Taip gerbiamas nebuvo, kaip senuks žemutis,
  10. Ne tik del to, kad taip garsi ta jo rykštutė,
  11. Bet dėliai to, kad protas jį gilus dabino,
  12. Jis praeitį žinojo Dobžinskių šeimynos,
  13. Žinojo teisę ir kaip reik šeimininkauti.
  14. Žinojo sekretus šaulių ir patarnauti
  15. Mokėjo vaistais, prieštaraujant net klebonui,
  16. Visi kalbėjo, kad jam žinomi net monai.
  17. Tai tikra, kad žinojo, kai tur keistis oras,
  18. Geriau atspėdavo tai negu kalendorius.
  19. Tad nestebėtina, kad ar tai reikia sėti,
  20. Ar kirst rugius, arba pradėt karklus genėti,

259 psl.

  1. Ar procesuoti, arba taikiai susitarti, –
  2. Visuomet tekdavo ir Mackui žodis tarti.
  3. Nors senis įtakos tokios visai nemėgo:
  4. Klijentą vos pamatęs jis dažniausiai bėgo
  5. Už durų, kartais net laukan klijentą vijo.
  6. Jo patarimą retas, ne bet kas įgijo;
  7. Tiktai svarbiuose ginčuos ir susitarimuos
  8. Jis duodavo trumpai, bet rimtą patarimą.
  9. Manyta žygy šiam patsai jis dalyvausiąs
  10. Ir net, kad jis bajorams puolant vadovausiąs.
  11. Nes nors ramiai sėdėjo jis namie ik šiolei,
  12. Bet muštis mėgo, ypač nekentė Maskolių.
  13. Dabar kieme senukas vienas vaikštinėjo,
  14. Niūniuodams giesmę: »Aušros žvaigždė užtekėjo«,
  15. Nudžiugęs, kad jau blaivos. Ūkana nekilo
  16. Į aukštį, kaip prieš lietų, jau matyt net šilas,
  17. Bus geras oras. Ūkaną dar vėjas švaistė
  18. Ir lygino, tiktai žoles rasa dar laistė;
  19. Tuo tarpu saulės spinduliai šilti gelsvieji,
  20. Ūkus praskėtę, rasą deimantais apliejo.

260 psl.

  1. Taip Slucko meistrai diržą auksu lietą audžia,
  2. Mergytė staklėse sėdėdama vis spraudžia
  3. Į metmenis šaudyklę, o iš viršaus krinta
  4. Audėjos aukso siūlai, diržo spalvos kinta, –
  5. Taip metmenis ūkų užtraukė žemėj vėjas,
  6. O saulė iš aukštybių dar spalvų įdėjo.
  7. Sens Mackus, baigęs ryto poterius kalbėti,
  8. Jau rengės ūkio darbus paprastus pradėti.
  9. Paėmęs lapų glėbį švilptelėjęs laukė
  10. Subėgant kralikų, kurie tik to telaukė.
  11. Žalioj vejoj jie kaip narcizai sužydėjo,
  12. Tik žemėj baltavo; be to, dar jie turėjo
  13. Akis raudonas, kaip narcizų viduriukai,
  14. Kai, vėjui juos sujudinus, vejoje sukas.
  15. Ant paskutinių kojų klauso jau sustoję,
  16. Dar žiūri; ir staiga ta kaiminė baltoji
  17. Prie senio bėga, nes kopūstlapiai masina,
  18. Prie kojų glaudžiasi, net ant pečių kabinas.
  19. Senukui tam baltam, kaip kralikui patinka
  20. Žiūrėt į juos, kai aplink jį jie susirinkę,

261 psl.

  1. Juos glosto, o kita ranka grūdais masina
  2. Paukščius, ir štai aplinkui žvirblių jau šeimyna.
  3. Senukui vaišės gyvuliukų, žvirblių tiko,
  4. Gėrėjos jais, bet kralikai staiga pranyko,
  5. Pakilo žvirbliai, kažką nauja pastebėję,
  6. O tai nauji svečiai nuo klebonijos ėjo.
  7. Pasiuntiniai tai buvo, vykdė nutarimą
  8. Bajorų: ėjo klausti Mackaus patarimo.
  9. Jie seniui lenkiasi dar vieton neatkakę,
  10. »Te Jėzus Kristus bus pagarbintas«, pasako.
  11. »Per amžių amžius amen«, sako jiems senukas;
  12. O kai sužino reikalą, tai apsisukęs,
  13. Tuoj vedasi į pirkią ir prisėst pakviečia.
  14. Svečiai pasako viską, kas dalyką liečia.
  15. Kieme tuo tarpu vis daugiau bajorų rinkos,
  16. Visi veik Dobžiniečiai, daug ir iš aplinkui
  17. Kaimynų, tai be ginklų, tai gerai ginkluotų,
  18. Atėjusių pėkščiom, raitų ir net važiuotų.
  19. Kieme dar arklius riša prie jaunų beržiukų,
  20. Bet nor žinoti, kas pirkioj, akis ten suka;

262 psl.

  1. Pirkia ir priemenia žmonių pilna pilniausia,
  2. O dar būriai bajorų paliai langus klauso.

Klausimai: Šeštoji knyga. Bajorų kaimas

1. Kaip Kirminas nori panaudoti Napoleono žygį ir kodėl Teisėjas iš pradžių nesutinka taikytis su Grafu?

Rodyti atsakymą

Kirminas praneša, kad Napoleonas su didžiule armija ir lenkų pulkais artėja prie Nemuno: „Tuoj pereis Nemuną – ir vėl atgims Tėvynė!“ Jis nori, kad Teisėjas sukeltų bajorus rusų užnugaryje ir kad sukilimą pradėtų Soplicos, tada niekas nebeprikištų jiems Targovicos. Teisėjas pravirksta ir sutinka, bet taikytis su Grafu atsisako: „Soplicos nesitaiko“. Garbė ir senas kivirčas jam svarbesni už vienuolio patarimą; jis tik sutinka, kad Grafas pirmas atsiprašytų, o bylą spręstų arbitrai.

Rašiniui: TėvynėIšdidumas

Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.

Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.