Moljeras · 1622–1673

III veiksmas

39-54 psl. iš 89·apie 30 min.·9 paaiškinimai·4 klausimai

39 psl.

I reginys.

DAMISAS, DORINA.

DAMISAS.

  1. Tegul mane galas, perkūnas lai trenkia!
  2. Kvailiu mane galit visi pavadinti,
  3. jei nepadarysiu čia didelio triukšmo,
  4. nebodamas tėvo galybės smarkiosios.

DORINA.

  1. Palauk, meldžiamasis, valdyki piktumą,
  2. juk tamstos tėvelis taip sau pakalbėjo,
  3. o kol sumanytą įvykins lig galo,
  4. tai ilgas dar kelias, visaip gali būti.

DAMISAS.

  1. Bet šitą biaurybę turiu sutrukdyti:
  2. išgirs jis nors porą teisybės žodelių.

DORINA.

  1. Teisybę sakydams, ką nors sugadinsi.
  2. Čia reik apgalvoti ir žingsnį kiekvieną.
  3. Geriausiai ponia veiks. Juk pamotės tamstos
  4. Tartifas taip klauso, žiūrėte tik žiūri,
  5. taip nori įtikti. Ponia tat iškvos jį
  6. ir gal ką laimėti. Prieit negalėjau,
  7. neva jis ten meldžias; jo tarnas man sakė
  8. tuojau jį išeisiant, tai čia jo palauksiu,
  9. prašau pasitraukti, manęs netrukdyti.

DAMISAS.

  1. Galiu ir aš likti, galiu juk girdėti.

DORINA.

40 psl.

  1. Nereikia. Vieni jie čia turi matytis.

DAMISAS.

  1. Jam nieko netarsiu – nė pusės žodelio.

DORINA.

  1. Iškęsi netaręs, kaip rudkis nekaukęs.
  2. Išeik, jei nenori ko nors pagadinti.

DAMISAS.

  1. Tenoriu matyti, nepyksiu – neširsiu.

DORINA.

  1. Spyries tik, – į apmaudą vesti temoki,
  2. tai slėpkis greičiausiai – jisai jau ateina.

(Damisas pasislepia gilumoje, kambarėlyje).

II reginys.

TARTIFAS, DORINA.

TARTIFAS (pamatęs Doriną sako savo tarnui)

  1. Paslėpki tuo tarpu kuo aš kankinausi,
  2. skaudžios ašutinės, taip pat disciplinos
  3. lai niekas nemato. Patsai tu eik melskis.
  4. Manęs jei ieškotų, sakyk – kalinių aš
  5. išėjęs lankyti ir jųjų sušelpti.

DORINA.

  1. Pagyro tu puodas.

TARTIFAS.

  1. O tamstai ko reikia?

DORINA.

  1. Pranešti turėjau...

TARTIFAS.

  1. Dievuliau tu mano!
  2. pirma neg' kalbėsi – imk drobės šmotelį...

(traukia iš kišenės nosinį)

DORINA.

  1. O kam man to reikia?

TARTIFAS.

  1. Krūtinei pridengti.

41 psl.

  1. Baisu pažiūrėti! Aš sielą įžeisčiau,
  2. ir pragaro mintys mane tuoj apsėstų.

DORINA.

  1. Esi tatai tamsta nekietas pagundai,
  2. jei kaklo šmotelis sujaudint taip gali
  3. net karštis pakyla. Manęs tai neveikia.
  4. Jeigu alei vieno drabužio nusimtum
  5. ir plikutelaitis čia sau vaikštinėtum,
  6. o man tai kas tokio?

TARTIFAS.

  1. Kadangi nenori
  2. padoriai kalbėti – tuojau aš išeisiu.

DORINA.

  1. Ne, ne, tai aš tamstą ramybėj paliksiu.
  2. Turiu tik pranešti, kad teiksis ponia čia
  3. ateiti ir tamstos ji prašo palaukt, jei galėsi.

TARTIFAS.

  1. Mieliausiai, mieliausiai...

DORINA (sau).

  1. Apsalo velėna.
  2. Sakiau ir sakysiu, kad velnią jis mano.

TARTIFAS.

  1. Ar greit ji žadėjo?..

DORINA.

  1. Aš laukiu, o – žingsniai...
  2. Ponia jau pati, – tat galiu pasitraukti.

III reginys.

ELMIRA, TARTIFAS.

TARTIFAS.

  1. Kad Viešpats gėrybėje savo be krašto
  2. tą brangiąją sielą, taip pat tamstos kūną
  3. sveikatoj laikytų ir laimintų tamstą, –

42 psl.

  1. to trokštu – žemiausias aš Viešpaties tarnas.

ELMIRA.

  1. Dėkoju širdingai už kilnų troškimą,
  2. bet sėskim – kalbėtis taip bus patogiau.

TARTIFAS.

  1. Kaip tamsta jautiesi, liga ar praėjo?

ELMIRA.

  1. Puikiausiai jaučiuosi, jau karštis atslūgo.

TARTIFAS.

  1. Žinau aš, nevertos yra mano maldos,
  2. vargu ar dangus jų klausyti norėtų,
  3. bet prisipažinsiu, kad dieną ir naktį
  4. karštai aš meldžiausi už tamstos sveikatą.

ELMIRA.

  1. Del mažmožio tokio daug rūpinies tamsta.

TARTIFAS.

  1. Ne mažmožis tamstos liga mano širdžiai.
  2. Geriau lai aš sirgsiu, – tik tamsta sveika būk.

ELMIRA.

  1. Krikščionių dorovė tiek nereikalauja.
  2. Už tamstos gerumą – širdingai dėkoju.

TARTIFAS.

  1. Ne tiek gerbiamoji esi nusipelnius.

ELMIRA.

  1. Slaptai pakalbėti su tamsta norėjau,
  2. todel ir džiaugiuosi, kad nieks nesiklauso.

TARTIFAS.

  1. Ir aš sužavėtas, o kaip tai saldu man
  2. su tamsta, geroji, dviese pasibūti.
  3. Seniai aš meldžiausi tokios valandėlės, –
  4. dangus tiktai šiandien man ją dovanojo.

43 psl.

ELMIRA.

  1. Ašai tenorėčiau, kad pasisakytum,
  2. neslėpdamas nieko, – širdis ko ištroškus?

(Damisas praveria duris – pasirodo)

TARTIFAS.

  1. Man būtų didžiausia, brangiausia malonė,
  2. jei tamsta man leistumei sielą parodyt.
  3. Galiu tai prisiekti, jei tuos, kur čia lankos
  4. ir garbina tamstą, ir teko nupeikti –
  5. visai tai nereiškia, kad tamstos nekęsčiau:
  6. tyriausias vien jausmas taip rūpintis liepia...

ELMIRA.

  1. Man sielą ganyti, nuo pragaro gelbėt.

TARTIFAS (imdamas Elmiros ranką ir spausdamas).

  1. Tikrai taip, geroji, juk aš pasiryžęs...

ELMIRA.

  1. Suspaudei taip skaudžiai...

TARTIFAS.

  1. Iš jausmo karštumo,
  2. aš juk nenorėjau įskaudinti tamstos,

(deda ranką ant Elmiros kelio).

ELMIRA.

  1. Ko tamstos ranka čia užklydo ieškoti?

TARTIFAS.

  1. Tik pačiupinėjau, koks rūbo švelnumas.

ELMIRA.

  1. Ai, meldžiamas, liaukis – mane kuteni juk.

(Elmira atstumia savo fotelį, Tartifas savąjį prie jos traukia).

TARTIFAS. (čiupinėdamas Elmiros fichu).

44 psl.

  1. Dievuli brangiausias, kokie mezginėliai –
  2. tikrasis stebuklas, kaip čia padaryta...

ELMIRA.

  1. Gražiai padaryta. Tačiau aš norėčiau
  2. kai ką ir iš tamstos paties sužinoti.
  3. Neva mano vyras sumanęs Marijoną
  4. išleisti už tamstos, ar tai būt teisybė?

TARTIFAS.

  1. Kažin ką man sakė... tačiau, gerbiamoji,
  2. kitokią aš laimę esu jau pamatęs,
  3. kitur mane traukia šviesus spindulėlis.

ELMIRA.

  1. Jau žemės dalykai nedžiugina tamstos.

TARTIFAS.

  1. Ir mano krūtinėj širdis ne akmuo juk...

ELMIRA.

  1. Bet kyla tas jausmas stačiai į padanges,
  2. ir niekas, o niekas jo nebesulaiko.

TARTIFAS:

  1. Jei mylime dangų už viską labiausiai,
  2. tai nenuslopina širdžių mūs troškimo.
  3. Juk Viešpats grožybę pasauly tam leido,
  4. kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę.
  5. Žiūriu štai į tamstos tiek tobulą grožį –
  6. lenkiuosi, stebiuosi, svajoju, nerimstu
  7. didžiausiąjį Viešpaties meną išvydęs,
  8. kuriam Jisai pats savo atvaizdą piešė.
  9. Štai tamstos vergijoj ašai pasijutęs,

45 psl.

  1. pabūgau, kad velnias jau pinkles man stato.
  2. Buvau pasiryžęs akių nepakelti,
  3. manydams, jog tamsta kliudai man pelnytis
  4. dangaus karalystę; norėjau kovoti, –
  5. staiga tik man aišku visai pasidarė:
  6. tas geismas – nekaltas, nors degina širdį,
  7. jis sielai pavojaus nė kiek nesudaro.
  8. Sutaikint mokėsiu. Dabar aš tik laukiu
  9. iš tamstos gėrybės, kada padarysi
  10. mane laimingiausią. Tark vilties žodelį.

ELMIRA.

  1. Tas pasireiškimas toks karštas, meilingas,
  2. bet, tiesą pasakius, labai netikėtas.
  3. Turėtumei tamsta krūtinę šarvoti:
  4. žmonių akyse toks esi dievamylis.

TARTIFAS.

  1. Tegul dievamylis, žmogus juk esu aš
  2. ir nebegaliu nei protauti, nei spirtis,
  3. išvydęs tokios štai grožybės stebuklą.
  4. Gal tai ir keistoka kalba mano lūpos,
  5. bet aš juk ne angels, jei ir nusidėjau
  6. pamilęs taip tamstą – kaltybė ne mano.
  7. Kai tiktai išvydau – likau sužavėtas:
  8. man nebepadėjo nei melstis, nei verkti,
  9. nei kūną kankinti: šviesiosios būtybės

46 psl.

  1. tas tobulas grožis man pančius uždėjo.
  2. Tai atsidūsimais, tai žvilgsniais ne sykį
  3. sakiau, ką štai žodžiais išdrįstu sakyti.
  4. O jei nematuota gėrybė be krašto,
  5. man teiktųsi laimę atnešt, dovanoti,
  6. tai širdį po kojų aš tamstai padėsiu,
  7. aš melsiuosi tamstai, kaip niekas pasauly.
  1. O garbei pavojus tai jokis negresia:
  2. aš neišplepėsiu, aš nepasigirsiu,
  3. dažnai kaip padaro galantai prijunkę,
  4. kurie tik ir skelbia, kas jiems patikėta.
  5. Bet kas taip slapčiausia ugnim užsidegęs
  6. ir moka sau gerąjį vardą pelnytis,
  7. su tokiu, tikra būk, – smagumas didžiausias:
  8. daug džiaugsmo, daug laimės – be triukšmo, be baimės.

ELMIRA.

  1. Girdžiu ir klausausi. Toksai kalbingumas
  2. gan karštą troškimą parodyti steigias.
  3. Tačiau, aš stebiuosi, kaip tai neatėjo
  4. į galvą, kad vyrui galiu pasakyti,
  5. o tamstos tos rūšies jausmai gal nukreipti
  6. palankią jo sielą į kitą jau pusę
  7. ir priešingą jausmą krūtinėj įdiegti.

TARTIFAS.

47 psl.

  1. Aš tamstą pažįstu: atleisi man drąsą,
  2. nes angelo širdį krūtinėj nešioji,
  3. o gal ir suprasi silpnybę žmogaus to,
  4. kurs nebepajėgia jau nei atsispirti,
  5. nei kur pasislėpti nuo karščio tos meilės.
  6. Kas gali iškęsti tą grožį matydams;
  7. žmogus turi kūną – o akys juk mato.

ELMIRA.

  1. Kita moteriškė kitaip gal darytų, –
  2. ašai pasiryžus prieš vyrą tylėti,
  3. bet man atsilyginti tamsta turėsi.
  4. Paveikti tat reikia taip poną Orgoną,
  5. kad leistų Marijonai tekėt už Valero.
  6. Turi tai nelaukdamas pats padaryti.

IV reginys.

ELMIRA, DAMISAS, TARTIFAS,

DAMISAS. (išpuldamas iš kambarėlio, kur buvo pasislėpęs).

  1. Ne, ne, mano motin, aš šito neleisiu:
  2. turėtų visi tai girdėti, žinoti,
  3. ką aš čia girdėjau. Dangus man norėjo
  4. aiškiausiai parodyt, kaip man pasielgti
  5. su šituo begėdžiu, nes jojo puikybė
  6. ir jo veidmainystė man širdį paėdė.
  7. Aš tėvui tat visa tuojau pasakysiu:
  8. dienos šviesoje jisai turi matyti

48 psl.

  1. tą biaurųjį niekšą, kurs tamstai išdrįso...

ELMIRA.

  1. Ne taip jau, Damisai, manau, jog užtenka,
  2. jei jis padarytų, ko aš paprašysiu.
  3. Žadėjau tylėti. Ar tu man ardysi
  4. sumegztąjį planą? Aš niekad nemėgstu
  5. del mažmožio kokio tuoj triukšmą daryti,
  6. kas ką paplėpėjo – tuoj vyrui nunešti, –
  7. pati pasijuoksiu, kam erzinti vyrą...

DAMISAS.

  1. Kaip tamsta prireikia, taip tamsta elgiesi,
  2. o man tai kitoniškai reik pasielgti.
  3. Kam jįjį dangstyti? Ar tam, kad iš mano
  4. teisingo piktumo šaipytųsi linksmas?
  5. Jisai pažabojo ir valdo mūs tėvą,
  6. visiems tik gadina ir man, ir Valerui.
  7. Dabar atsirado puikiausioji proga
  8. jam kaukę nuplėšti. To nepražiopsosiu

ELMIRA.

  1. Damisai...

DAMISAS.

  1. Dabar tai atleisi man tamsta:
  2. be galo džiaugiuosi atkeršyt galėsiąs –
  3. to laukiau, svajojau. Aš kirminui šitam
  4. tuoj galvą sutrinsiu. Prašau nebandyti,
  5. neįtikinėti – aš nedovanosiu!

V reginys.

49 psl.

ORGONAS, ELMIRA, DAMISAS, TARTIFAS.

DAMISAS

  1. Tėveli, štai tamstos tą užsispyrimą
  2. gal įvykis naujas sujudint galėtų.
  3. Iš tikro, stebėsies išvydęs, kuo šitas
  4. ponulis atmoka už tamstos gerumą.
  5. Patsai aš girdėjau, kaip karščio pagautas
  6. jis pamotę mano į nuodėmę traukė,
  7. ją piršos mylėti, viliojo biauriausiai.
  8. Del savo kuklumo ji tamstai neskųs jo,
  9. bet aš nutylėdamas – tėvą įžeisčiau.

ELMIRA.

  1. Sakiau ir sakysiu: nereik moteriškei,
  2. tuoj bėgti pas vyrą sakytis, kas ką jai
  3. tuščiai paplepėjo, jam drumsti ramybę.
  4. Jei būtum, Damisai, manim patikėjęs,
  5. tat būtum paklausęs.

VI reginys.

ORGONAS, DAMISAS, TARTIFAS.

ORGONAS.

  1. Tu Viešpatie mielas, ar būt tai teisybė?

TARTIFAS.

  1. O broli, o broli, aš piktadarys ir
  2. aš kaltininkas, aš nuodėmių pilnas,
  3. aš niekšas didžiausias. Nėra valandėlės
  4. laisvos nuo kaltybės, nuo purvo ir melo.
  5. Nors skųstų mane, kaip kas tik įmanydams –

50 psl.

  1. ašai pasižeminęs priimu visa:
  2. nepratęs aš teisintis, tai man netinka.
  3. Klausyk, ką jie sako, duris man parodyk:
  4. viešėti pas tamstą toks niekšas negali.
  5. Aš gėdą priimsiu, – aš jos nusipelnęs.

ORGONAS (Damisui).

  1. Kaip tu išdrįsai, tu melagi, begėdi,
  2. šlykščiai taip įtarti tą aukštą dorovę?!

DAMISAS.

  1. Gana tam veidmainiui meiliam apsimesti,
  2. jis tamstai bematant teisus tuoj palieka.

ORGONAS.

  1. Valdyki prakeiktąjį savo liežuvį!

TARTIFAS.

  1. Jam leiski kalbėti, nebark, – jis nekaltas,
  2. geriau juo tikėti, gal... jis ir neklysta.
  3. Už ką jau man rodyti tokį gerumą,
  4. juk niekas nežino, ko vertas esu aš.
  5. Jei spręsi iš to, kaip aš tamstai atrodau,
  6. gali apsirikti, o to reik bijoti,
  7. aš toks, kaip jie sako, nors daug kas ir taria,
  8. jog geras esu aš. Aš niekšas, teisybė.
  9. (Damisui) Sūnau mano mielas, sakyk dar, ką nori:
  10. vagim, plėšiku nors ir žmogžudžiu šauki
  11. įtark kokia nori mane dar niekšybe –
  12. klaupiuos ir kentėsiu, aš to ir tevertas.

51 psl.

ORGONAS (Tartifui).

  1. O broli, per daug jau. (Damisui) Begėdi, griaudinkis!

DAMISAS.

  1. Ar jau taip apjakęs, kad ta veidmainystė

ORGONAS.

  1. Nutilk tu, biaurybe, (Tartifui) neklūpoki, broli,
  2. (Damisui) Tu niekšas!..

DAMISAS.

  1. Jis gali...

ORGONAS.

  1. Nė žodžio!..

DAMISAS.

  1. Pasiusiu!

ORGONAS.

  1. Jei dar prasižiosi – tau sprandą nusuksiu.

TARTIFAS.

  1. Brangus mano broli, del Dievo, maldauju
  2. nebausk jo taip skaudžiai, man tūkstantį kartų
  3. geriau, kad kentėčiau patsai, kaip matyti,
  4. kad jis už mane taip išbartas ir kenčia.

ORGONAS. (Damisui)

  1. Koks tu nedėkingas.

TARTIFAS.

  1. Atleiski jam, broli,
  2. jei reikia, aš klupščias malonės maldauju

(Puldamas ant kelių bučiuoja Orgoną)

ORGONAS.

(puldamas ant kelių bučiuoja Tartifą)

  1. Juokies, tur būt, tamsta! (Damisui) Žiūrėk, koks jis geras

DAMISAS.

  1. Bet tėve...

ORGONAS.

  1. Nė žodžio.

DAMISAS.

  1. O kaip man tylėti...

ORGONAS.

  1. Nurimk, pasakyta. Žinau aš jūs klastą,
  2. prieš šventą tą žmogų visi susibūrėt,

52 psl.

  1. pati ir vaikai, ir tarnai pasileidę
  2. jį norit išvyti, bet jūsų piktumas
  3. manęs neįtikins, ką norit sakykit,
  4. juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos:
  5. jis bus mano žentas, Marijonos bus vyras.

DAMISAS.

  1. Argi ją varysi varu už Tartifo?

ORGONAS.

  1. Tur tėvo klausyti, ištvirkeli vienas.
  2. Jūs greit pamatysit, kieno čia valia bus.
  3. Aš tau įsakau, tu melagi begėdi,
  4. eik klūpščiau maldauti, kad jis tau atleistų.

DAMISAS.

  1. Ašai to gyvatės, kuris taip mokėjo...

ORGONAS (Tartifui).

  1. Tu dar nesiliausi jį niekinęs? – Lazdą,
  2. duok lazdą: nereik jo užstoti! (Sūnui) Eik laukan
  3. iš mano namų kuo greičiausiai, biaurybe,
  4. ir kad niekados nebedrįstum sugrįžti!

DAMISAS.

  1. Gerai, aš išeisiu.

ORGONAS.

  1. Šalin iš akių man!
  2. Nė vieno skatiko iš tėvo negausi –
  3. tave aš prakeikiu!

VII reginys.

ORGONAS, TARTIFAS.

ORGONAS.

  1. Taip įžeidė tamstą, tokį šventą žmogų!

TARTIFAS.

  1. Dangau jam atleiski, kad pikto man geidė.

53 psl.

  1. Kad tamsta žinotum, koks aš nelaimingas:
  2. prieš brolį geriausią mane apkalbėjo.

ORGONAS.

  1. Deja...

TARTIFAS.

  1. Pagalvoti baisu man šiandieną,
  2. manęs kaip nekenčia! Už ką jie nekenčia?
  3. Ar ką nors kam blogo esu aš padaręs?
  4. Man širdį taip spaudžia, man akys aptemo,
  5. ir mintys iškriko... o gal aš jau mirštu?..

ORGONAS.

  1. Biaurybe, gailiuosi, tavęs nenudėjęs
  2. čia pat šitoj vietoj! (Tartifui) O mielasai broli,
  3. prašau nesijaudink, tai gali pakenkti.

TARTIFAS.

  1. Trumpai tą dalyką išspręsti mums reikia.
  2. Matydams, kiek nerimo kyla aplinkui,
  3. manau, jog man reikia iš čia pasitraukti.

ORGONAS.

  1. Ar tamsta juokiesi?

TARTIFAS.

  1. Manęs čia nekenčia
  2. ir stengias, kad tamsta manim netikėtum.

ORGONAS.

  1. Tegul sau jie stengias, ar aš jų klausysiu?

TARTIFAS.

  1. Ar liausis jie dirbę? – ir gal atsitikti,
  2. kuo netiki šiandien – rytoj patikėsi.

ORGONAS.

  1. Aš? – niekad, o broli...

TARTIFAS.

  1. Žmona jei norėtų...

ORGONAS.

  1. Nė jos neklausysiu.

TARTIFAS.

  1. Bet leisk pasitraukti,

54 psl.

  1. nurims tie liežuviai, ir tamstai geriau bus.

ORGONAS.

  1. Neleisiu, neleisiu, esi man gyvybė!

TARTIFAS.

  1. Turiu nusileisti ir pasiaukoti,
  2. bet jei tik sutiktum...

ORGONAS.

  1. Aaa!..

TARTIFAS.

  1. Tai nebekalbėsiu.
  2. Dabar jau kitoniškai elgtis man reikia,
  3. Didi bičiulystė, garbė tos pastogės
  4. tikrai reikalauja, kad aš į tą pusę,
  5. kur tamstos žmona bus, – nė nepažiūrėčiau.

ORGONAS.

  1. Ją tyčia turi kuo dažniausiai ją lankyti:
  2. didžiausias smagumas tą visą jų gaują
  3. jau taip privaryti, kad plyštų iš pikčio.
  4. Lai žiūri, lai mato su ja šnekučiuojant.
  5. O tai dar ne viskas: labiau jiems įveikti
  6. paveldysi mano namus – nejuokuoju:
  7. bičiulis ir žentas man būsi brangesnis
  8. už sūnų, už žmoną. Ir visą tau turtą
  9. tuojau atiduodu, sutik tik priimti.

TARTIFAS.

  1. Jei Viešpats taip nori...

ORGONAS.

  1. Tu mano vargšelis!
  2. Eiva, – tau rašyte viską užrašysiu,
  3. o juos – lai pavydas visus susprogina,

Klausimai: III veiksmas

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Rodyti atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Rodyti atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Rodyti atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

4. Ką Tartifas, pamatęs Doriną, liepia tarnui sakyti, jei kas jo ieškotų?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.

Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.