Negirdžiu jo, neklausau. Žiuriu tenai, atgalion. Ir viskas, viskas, kaip paverta, matosi. Juodi šešėliai baltais pavirtę ir ratu susispietę užpakalyj genas. Tyliai kužda-šnabžda. Arčiau-arčiau.
– Tu matai, koks tenai gaisras baisus? – parodė tėvas į šalį į pietus.
Žvilgterėjau, lyg patrauktas ko.
Visa pusė dangaus raudona-kruvina. Ir rami kokia, iškilminga. Didinas-auga, stiebiasi-plečiasi pašvaistė tolimos šventos ugnelės ir šit-šit, regis visą dangų apims.
Mėnesiena kaista, raudonuoja, lyg palietas kraujas joje tirptų.
– Ne vienon vietelėn šiandien perkunas sviedė savo vilyčią, – nuliudo-nusiminė tėvas, pamatęs tat.
– Nežiurėk, tėveli, – maloniai, intikindamas jo meldžiu. – Geriau nieko nematyti. Nieko, nieko!... Namon, greičiau namon.
Ir skrenda-neša žirgelis bėrasai. Kojomis žemės nesiekia.
Viskas jau liko tenai... Viskas...
Ignas Šeinius.
Šeiniunai – Vilnius, 1910-11 m.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip suprasti 1913 m. leidimo pabaigą? Ką mato Ignas ir kodėl jis nieko nesako tėvui?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kuprelis išgirsta Kazės šauksmą, išlaužia dureles ir bėga į pačią malūno viršūnę. Važiuodamas namo Ignas mato nulaužtus malūno sparnus ir ant vieno gulintį žmogų: „Tai jis, tai Kuprelis!“. Tėvas mato tik sparnus, o Ignas jį ragina: „Važiuok, tėveli, greičiau.“ Vėliau, pamatęs gaisrą, jis sako: „Geriau nieko nematyti.“ Tekstas tiesiai nepasako, kad Kuprelis žuvo, bet viskas į tai rodo. Galima manyti, kad Ignas tyli, nes vienintelis išklausė Kuprelio istoriją ir nori ją išsaugoti. 1932 m. leidime pabaiga kitokia: Kuprelis lieka sėdėti malūne ir laukti.
Rašiniui: MirtisMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.
Perskaitei. Kitas žingsnis
Ką „Kuprelis“ duoda rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Ar meilė gali pakeisti žmogų?
Tema: Meilė
Kas lemia žmogaus vertę?
Tema: Žmogaus vertė
Kodėl žmogui svarbi tėvynė?
Tema: Tėvynė