Kalbininkasbiblioteka

Jonas Aistis · 1904–1973

„Eilėraščiai“ konspektas

Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.

Atnaujinta

Kartoti kortelėmis (27)Kūrinys ir skaitymo planas

Apie ką „Eilėraščiai“?

Dvylika Jono Aisčio eilėraščių iš tarpukario rinkinių. Jų lyrinis subjektas liūdnas ir nusivylęs, nes idealas tikrovėje vis pasirodo esąs miražas. Paguodos jis ieško gimtajame kraštovaizdyje, o kūrybą laiko auka, gimstančia iš kančios.

Įsimink

  1. Jonas Aistis (1904–1973) yra vienas žymiausių lietuvių poetų neoromantikų.
  2. Jo lyrikai būdinga eleginė nuotaika, graudumas, intymumas ir dainingumas.
  3. Ryški įtampa yra idealo ir realybės priešprieša: svajonė susiduria su tikrove.
    Plačiau

    Taip galima skaityti „Snaigę“: laukiamoji Solveiga pasirodo esanti sudužusi snaigė.

  4. Aistis rėmėsi romantine katarsio samprata: kūryba gimsta iš kančios, liūdesys susijęs su grožiu.
  5. Už rinkinį „Užgesę chimeros akys“ (1937) gavo Lietuvos valstybinę literatūros premiją.

„Eilėraščiai“: argumentai rašiniui

  • Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas „Peizaže“ vardijami paprasti kaimo vaizdai: laukas, kelias, pieva, kryžius, vėjo lenkiami beržai.Tai rodo Tėvynė yra ne didingi vaizdai, o kasdienis kaimas: joje gera gyventi, mirti ir net vargti.
    „Gera čia gyvent ir mirti!“
    Kontekstas Palygink su B. Brazdžionio eilėraščiais: abu neoromantikai, bet Brazdžionis tėvynę šaukia, o Aistis jos tyliai ilgisi.
  • Kaip mintis apie mirtį keičia žmogaus požiūrį į gyvenimą?Epizodas „Imago mortis“ mirtis atjoja barškindama kaulais ir žvangindama dalgiu.Tai rodo Jai artėjant pasaulis net tam, kuriam jis buvo šaltas, tampa artimas ir šventas: mirtis išmoko vertinti gyvenimą.Kontekstas Susiek su V. Mačernio „Vizijomis“: ir ten mintis apie nebūtį verčia ieškoti gyvenimo prasmės.
  • Ką kūrėjas paaukoja dėl kūrybos?Epizodas „Katarsyje“ kalbantysis sako padėjęs širdį ant aukuro: kitas gers jo kraują, paverstą vynu, ir apsivalys.Tai rodo Kūryba čia yra auka: ji gimsta iš poeto kančios, bet gydo kitą žmogų.Kontekstas Palygink su V. Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“: ir ten kūrėjas aukoja ramybę dėl kūrybos laisvės.
  • Ar svajonė padeda žmogui gyventi?Epizodas „Snaigėje“ kalbantysis tikisi, kad pašliūžomis atvažiuoja Solveiga ir nušvies jo vargingą trobelę, bet tai tik krisdama sudužusi snaigė.Tai rodo Svajonė džiugina ir skaudžiai nuvilia: laukimas suteikia gyvenimui šviesos, bet išsipildymo nebūna.Kontekstas Solveiga yra H. Ibseno „Pero Giunto“ veikėja, ištikimai laukianti mylimojo: Aistis ją paverčia svajonės ženklu.
  • Kaip valdžia keičia žmogų?Epizodas „Karaliaus šunyje“ karaliui nubraukus ašarą prie šuns kapo, verkia ir dvariškiai. Juokdarys primena, kad karalius turi daug šunų, ir yra pakariamas.Tai rodo Valdžia nepakelia tiesos: dvariškiai veidmainiauja, o tiesą pasakęs juokdarys žūva.Kontekstas Susiek su V. Kudirkos „Viršininkais“: ir ten valdžios akivaizdoje visi pataikauja, o drąsieji nukenčia.

„Eilėraščiai“: epocha

  • Tarpukario nepriklausoma Lietuva: rinkiniai „Eilėraščiai“ (1932) ir „Užgesę chimeros akys“ (1937)
  • Programoje skaitomas prie XX a. pirmosios pusės modernizmo, kartu su Brazdžioniu tęsia neoromantinę tradiciją

„Eilėraščiai“: autorius

  • Tikroji pavardė Aleksandravičius; gimė 1904 m. Kampiškėse, Rumšiškių valsčiuje
  • Studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1940 m. literatūrą Grenoblyje
  • Nuo 1946 m. gyveno JAV, nuo 1958 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, ten mirė 1973 m.
  • Priklausė žurnalo „Pjūvis“ grupuotei; vienas lietuvių eseistikos pradininkų

„Eilėraščiai“: kūrinys

  • Skaitome 12 eilėraščių; pusė jų iš pirmojo rinkinio „Eilėraščiai“ (1932)
  • Visi 12 sudaryti iš ketureilių, dažniausiai su kryžminiu rimu
  • „Peizažas“ ir „Lopšinė“ tapo liaudies dainomis; apie 1936 m. jas ėmė dainuoti Vilkaviškio gimnazistai
  • „Imago mortis“ yra ir eilėraščio, ir viso rinkinio pavadinimas; mirtis ten atjoja su dalgiu

„Eilėraščiai“: temos

„Eilėraščiai“: veikėjai

  • Lyrinis subjektasašenciklopedijos žodžiais, nelaimingas ir nusivylęs; „Prologe“ graudus, bet ir ironiškas
  • Skaitytojas„Prologe“ jam patariama nebūti naiviam ir daugiau neieškoti, nes knygoje nėra žmogaus
  • Persevalismėnulis kaip baltas riteris, pasirėmęs kardu kartojantis savo damos vardą
  • Solveiga„Snaigė“laukiamoji, kuri, atrodo, atskuba pašliūžomis, bet pasirodo esanti sudužusi snaigė
  • Juokdarys„Karaliaus šuo“juokauja, kad karalius turi daug šunų, bet kito tokio neras; už tai pakariamas
  • Karaliūnas„Lopšinė“pasakos herojus, kuris atneš mergaitei dovanų, o paskui jam vėl reikės joti kovoti su slibinais

„Eilėraščiai“: sąvokos

  • Personifikacija„Imago mortis“ mirtis atjoja barškindama kaulais, žemė šaukia ir tiesia šaltą glėbį
  • Refrenas„Karaliaus šunyje“ kiekviename posme kartojama, kad tai buvo geriausias iš šunų
  • Ironija„Prologe“ poetas primena, kad scenoje įprasta grąžyti rankas, tarsi pasijuokdamas iš savo graudulio
  • Epigrafas„Snaigės“ epigrafas pasirašytas „Peer Gynt“, Ibseno draminės poemos „Peras Giuntas“ pavadinimu
  • Vardijimas„Peizažas“ prasideda vien daiktavardžiais: laukas, kelias, pieva, kryžius

„Eilėraščiai“: sąsajos

  • Žvaigždėta naktisVincas Mykolaitis-Putinas, „Rudenio naktį“
  • NeoromantizmasBernardas Brazdžionis, eilėraščiai
  • Kita to meto estetikaHenrikas Radauskas, eilėraščiai

„Eilėraščiai“: citatos

  • „Gera čia gyvent ir mirti!“
    „Peizažas“, lyrinis subjektas
  • „Kas dedasi danguj, ne tavo reikalas“
    „Rugpjūčio naktis“, lyrinis subjektas savo širdžiai
  • „Kadaise verkė miškas ir lietuvis,“
    „Miškas ir lietuvis“, lyrinis subjektas
  • „Tu, žmogau, iš žemės dulkių kilęs,“
    „Imago mortis“, artėjanti mirtis
  • „Jis numiršta į pasaulį pakeliui.“
    „Katarsis“, lyrinis subjektas apie žodį
Ar konspektas padėjo?

Visi autoriai ir konspektai