Baltaragio malūnas142-143 psl. · apie 5 min.
XXXV dalis100% kūrinio
142 psl.

Kokia tada čia pasaka? Juk tai pats gyvenimas!

Ir iš tikrųjų, susipina pasaka su tikrove, kaip laimė ir nelaimė žmogaus gyvenime, ir kur čia tada atskirsi, kur pasaka, o kur tikrasis gyvenimas?

Aš jų ir neskiriu.

Neskiria ir žmonės su skaidria širdimi ir šviesiomis akimis.

Dar ir dabar, pasakoja, Paudruvės krašte kiekvieną pavasarį, kai sušniokščia pirma pavasario audra, sukyla Udruvės ežeras, veržiasi iš savo krantų, griauna tą skardį, kur stovėjo Baltaragio malūnas, ir pradeda tada tenai dėtis nepaprasti ir nuostabūs dalykai.

Tada įsisiautusiame ežere iškyla ant bangų neapsakomai graži laumė, nelaiminga malūnininko duktė Jurga, verkia ir juokiasi, šaukia savo jaunikį ir neprisišaukia.

O tuo metu kai kas matė ir net pakelėje sutiko išdidų ir niaurų jaunikį Girdvainį, kuris vis dar ieškojo ir negalėjo surasti savo pavogtų arklių.

Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuos pradeda žvengti eržilai, ir jų žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą.

Tada pakyla dar didesnė audra ir dar garsiau pradeda žvengti nematomi žirgai, – tada susimaišo žemė su dangumi, tai Jurga važiuoja tada vėjo sparnais susituokti su savo jaunikiu Girdvainiu. Ir skamba tada aplinkiniai šilai, kaip vestuvių vargonai, ir juokiasi audra, kaip laiminga nuotaka.

Tuo pačiu metu kitose vietose įvyksta kitų nuostabių reiškinių.

Ties ta kryžkele, kur buvo Gaidžgalės karčiama, pasivaidena arkliavagio Raupio dūšia, užsiūta arklio odoje ir negalinti iš jos ištrūkti. Tai daužosi kryžkelėje ir aimanuoja, šaukdama pagalbos. Bet niekas nedrįsta prie jos prieiti ir išvaduoti iš odos.

143 psl.

O po Padievyčio tilteliu žmonės yra matę supančiotą raganą, kūrenančią ugnį ir prašančią išrišimo. Bet tai ne ragana, tiktai vargšė Uršulė, negavusi savo nuodėmių išrišimo, atgailauja po tuo tilteliu, kūrena ugnį ir šildosi, laukdama, kada pagaliau atkentės už savo burtus ir gaus išrišimą.

Paudruvės pelkėse, kurios vis dar tokios klampios ir klastingos, tinginys velnias Pinčukas jau nesnūduriuoja, svajodamas apie pačią, bet su pavasario maurais iškyla karčiamninko Šešelgos dvasia ir skundžiasi, koks čia gali būti bajorui gyvenimas dumblyne. Bet to jo skundo lig šiol niekas neišgirdo ir tų pelkių nenusausino.

O į tą skardį, kur buvo Baltaragio malūnas, – dabar gi tiktai akmenų krūva, – kiekvieną pavasarį trenkia perkūnas.

Tai velnias Pinčukas, per metus prasirausęs iš žemės gelmių, nori ištrūkti iš pragaro, bet vos tiktai iškiša ragą iš po žemės, tuojau perkūnas vėl jį nugramzdina į pragaro tamsybes.

Kiek toliau nuo malūno akmenų krūvos, stovi pusiau į žemę įsmukęs akmuo, labai panašus į suakmenėjusį žmogų. Tai nelaimingas malūninkas Baltaragis iš savo sielvarto suakmenėjęs ir amžinai pavirtęs akmeniu. Tiktai tą naktį, kai sušniokščia audra, prieš aušrą atgyja Baltaragio akmuo, ir per jo veidus nurieda stambios akmeninės ašaros.

Bet kai įsisiaučia audra, užgroja pušynų vargonai, nušvinta Baltaragio akmuo ir vėl sustingsta.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką reiškia romano pabaiga, kai Perkūnas trenkia į malūną, o Baltaragis sustingsta tarsi suakmenėjęs?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Audros naktį Jurga išbėga paskui Girdvainio šešėlį ir krinta į audringą Udruvės ežerą, o Girdvainis tą pačią naktį pasikaria. Pinčukas ant malūno sparno tyčiojasi iš tėvo. Perkūnas trenkia į malūną ir nutrenkia velnią į pragaro gelmes, bet Baltaragį žmonės randa ligi kelių įsmukusį į žemę, tarsi suakmenėjusį. Blogis nubaudžiamas, tačiau išgelbėti nieko nepavyksta. Romanas baigiasi padavimu: per pavasario audrą Jurga važiuoja susituokti su Girdvainiu, o Baltaragio akmuo verkia akmeninėmis ašaromis. Galima sakyti, kad žmonių laimė lieka tik pasakoje, o kaltės pasekmės lieka amžinai.

Rašiniui: LikimasKaltė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.

Perskaitei. Kitas žingsnis

Ką „Baltaragio malūnas“ duoda rašiniui

Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.

  • Ar meilė gali pakeisti žmogų?

    Tema: Meilė

  • Kada išdidumas tampa silpnybe?

    Tema: Išdidumas

  • Kaip žmogus gyvena su kalte?

    Tema: Kaltė