Baltaragio malūnas143 psl. · apie 5 min.
XXXV dalis100% kūrinio
143 psl.

O po Padievyčio tilteliu žmonės yra matę supančiotą raganą, kūrenančią ugnį ir prašančią išrišimo. Bet tai ne ragana, tiktai vargšė Uršulė, negavusi savo nuodėmių išrišimo, atgailauja po tuo tilteliu, kūrena ugnį ir šildosi, laukdama, kada pagaliau atkentės už savo burtus ir gaus išrišimą.

Paudruvės pelkėse, kurios vis dar tokios klampios ir klastingos, tinginys velnias Pinčukas jau nesnūduriuoja, svajodamas apie pačią, bet su pavasario maurais iškyla karčiamninko Šešelgos dvasia ir skundžiasi, koks čia gali būti bajorui gyvenimas dumblyne. Bet to jo skundo lig šiol niekas neišgirdo ir tų pelkių nenusausino.

O į tą skardį, kur buvo Baltaragio malūnas, – dabar gi tiktai akmenų krūva, – kiekvieną pavasarį trenkia perkūnas.

Tai velnias Pinčukas, per metus prasirausęs iš žemės gelmių, nori ištrūkti iš pragaro, bet vos tiktai iškiša ragą iš po žemės, tuojau perkūnas vėl jį nugramzdina į pragaro tamsybes.

Kiek toliau nuo malūno akmenų krūvos, stovi pusiau į žemę įsmukęs akmuo, labai panašus į suakmenėjusį žmogų. Tai nelaimingas malūninkas Baltaragis iš savo sielvarto suakmenėjęs ir amžinai pavirtęs akmeniu. Tiktai tą naktį, kai sušniokščia audra, prieš aušrą atgyja Baltaragio akmuo, ir per jo veidus nurieda stambios akmeninės ašaros.

Bet kai įsisiaučia audra, užgroja pušynų vargonai, nušvinta Baltaragio akmuo ir vėl sustingsta.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką reiškia romano pabaiga, kai Perkūnas trenkia į malūną, o Baltaragis sustingsta tarsi suakmenėjęs?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Audros naktį Jurga išbėga paskui Girdvainio šešėlį ir krinta į audringą Udruvės ežerą, o Girdvainis tą pačią naktį pasikaria. Pinčukas ant malūno sparno tyčiojasi iš tėvo. Perkūnas trenkia į malūną ir nutrenkia velnią į pragaro gelmes, bet Baltaragį žmonės randa ligi kelių įsmukusį į žemę, tarsi suakmenėjusį. Blogis nubaudžiamas, tačiau išgelbėti nieko nepavyksta. Romanas baigiasi padavimu: per pavasario audrą Jurga važiuoja susituokti su Girdvainiu, o Baltaragio akmuo verkia akmeninėmis ašaromis. Galima sakyti, kad žmonių laimė lieka tik pasakoje, o kaltės pasekmės lieka amžinai.

Rašiniui: LikimasKaltė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.

Perskaitei. Kitas žingsnis

Ką „Baltaragio malūnas“ duoda rašiniui

Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.

  • Ar meilė gali pakeisti žmogų?

    Tema: Meilė

  • Kada išdidumas tampa silpnybe?

    Tema: Išdidumas

  • Kaip žmogus gyvena su kalte?

    Tema: Kaltė