Vincas Krėvė · 1882–1954
Apsakymas apie seniausią Pagirių kaimo žmogų, skerdžių Lapiną, ir Grainio liepą, su kuria senis sieja savo gyvenimą. Po ginčo krikštynose Grainis liepą nukerta, ir Lapinas netrukus miršta. Apsakymas rodo žmogų, kuriam girios ir medžiai yra gyvi, o laumės ir monai tikri, ir kaimą, kuris iš jo juokiasi, bet jam mirus nuliūsta.
Atnaujinta
21 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 14 d.
Paskyros nereikia.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
„Dievulio ji ir mažų paukštelių, ne tavo!“Kontekstas Susiek su A. Baranausko „Anykščių šileliu“: ir ten iškirsta giria skauda kaip žmogaus netektis.
„Tik senatvė, žmona! Mirti reikia, štai kas yra.“Kontekstas Lapinas tiki čigonės pranašyste, kad jo ir liepos likimai susiję: tai senoji kaimo pasaulėjauta, kurioje žmogus yra gamtos dalis.
„Kaipgi tada žmogui gyventi, jei nėra jau nei miškinių, nei monų, nei laumių?..“Kontekstas Palygink su Krėvės rinkiniu „Raganius“: Gugis prie dangaus vartų taip pat gelbėjasi ne katekizmu, o meile žmonėms.
„Nusidėjo Grainis, jei tai tiesa.“Kontekstas Susiek su J. Biliūno „Kliudžiau“: ir ten vienas neapgalvotas veiksmas tampa kalte visam gyvenimui.
„vidury vasaros paliko mus be skerdžiaus“Kontekstas Palygink su Gugiu iš Krėvės „Raganius“: kaimas jo negerbia, bet visi jį mėgsta.
„Du senu buvo Pagirių sodžiuje: Grainio liepa ir skerdžius Lapinas.“pasakotojasRasti tekste
„Be miško suskursta žmogus.“LapinasRasti tekste
„Kaipgi tada žmogui gyventi, jei nėra jau nei miškinių, nei monų, nei laumių?..“LapinasRasti tekste
„Nukirsti tokį medį, vis tiek kaip žmogų užmušti!“LapinasRasti tekste
„Dievulio ji ir mažų paukštelių, ne tavo!“Lapinas Grainiui apie liepąRasti tekste
„Lyg dangus prakiuro toje vietoje.“pasakotojasRasti tekste
„Jau kai žmonės tokių medžių, kaip liepa, nesigaili, tai jie ir nieko nesigaili.“LapinasRasti tekste
„Ginkite sau vieni. Matyti, jau aš atganiau savo. Reikia ir atsilsėti prieš kelionę.“Lapinas piemenimsRasti tekste
Veiksmas vyksta Pagirių sodžiuje, apsuptame girių; iki miestelio vos keturi verstai. Metai apsakyme nenurodyti. Seniausi kaimo žmonės dar prisimena ponus, kurie plakė žmones rykštėmis, o jaunimas jau eina į mokslus. Senoji giria iškirsta ir užsėta iš naujo, eigulys draudžia joje ganyti. Vestuvėms reikia kunigo leidimo, o jis pirmiausia klausia katekizmo.
Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) gimė Subartonyse, Dzūkijoje. Dvejus metus mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, filologiją studijavo Kijevo ir Lvovo universitetuose. 1909–1920 metais gyveno Baku, paskui grįžo į Lietuvą ir nuo 1922 metų dėstė Kauno universitete. 1944 metais pasitraukė į Vakarus, nuo 1947 metų gyveno JAV ir dėstė Pensilvanijos universitete. Rašė dramas, padavimus, apysakas ir apsakymus.
„Skerdžius“ užbaigia Krėvės apsakymų rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“, kuriame yra dvylika kūrinių; pirmasis jų yra „Bedievis“. Krėvės kūrybai būdinga neoromantinė jausena. Jo kaimo žmonės gyvena arti gamtos ir turi savo išmintį. Tokie senoliai yra Lapinas, „Bedievio“ Vainorus ir apysakos „Raganius“ veikėjas, senas skerdžius Gugis. Apsakyme lyriški girios ir liepos vaizdai kaitaliojasi su kasdienėmis kaimo scenomis, o veikėjai kalba gyva šnekamąja kalba.
Programa devintokų skaitinius grupuoja pagal literatūros rūšis ir žanrus. Prozos dalyje mokomasi pagrindinių prozos žanrų ir jų ypatumų, prozos analizės ir interpretacijos pagrindų; „Skerdžius“ ir „Raganius“ įrašyti tarp lietuvių prozos kūrinių, iš kurių renkamasi bent vienas. Apsakymui būdingi bruožai čia gerai matyti: vienas lemiamas įvykis (liepos nukirtimas), nedaug veikėjų, pasakotojas, kuris pats prisimena Lapiną, ir medis, tampantis žmogaus gyvenimo simboliu.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų. Puslapiai pagal leidimą: Kalbininko bibliotekos tekstas, parengtas pagal V. Krėvės „Rinktinius raštus“, t. 3 (Vaga, 1982).
Pasakotojas prisimena, kad Pagirių sodžiuje nuo seno buvo du senoliai: aukščiausia apylinkėje Grainio liepa, pilna paukščių, ir skerdžius Lapinas, seniausias kaimo žmogus. Lapinas rytais pučia ragą ir pliauškina botagu, vaikams daro švilpukų ir pasakoja apie laumes, miškinius ir senovės girias. Niekas kaime taip įtikinamai nemeluoja kaip jis, todėl jam patiki net suaugę vyrai, o žmonės senį vadina kvailučiu. Jis gyvena sodžiaus gale dūminėje pirkaitėje su žmona, vaikų neturi. Vasarą gano gyvulius, žiemą mezga tinklus. Praeitą žiemą Lapinienė mirė. Senis nebejuokauja, o paklaustas, kada ves, atsako dar neradęs tokios, kokia buvo jo žmona.
Grįždamas iš miestelio per girią, pasakotojas užtinka Lapiną, suleidusį gyvulius į užsėtą jaunuolyną, kol eigulio nėra. Senis piktas. Jis sako, kad žolė yra Dievo dovana gyvuliams, gailisi iškirstų senųjų girių ir tvirtina, kad be miško žmogus suskursta. Kai mokytas pasakotojas sako, kad monų nėra, Lapinas užsigauna. Piemenukas Mykoliukas išduoda, kad senis su būsima nuotaka buvo nuėjęs pas kunigą užsirašyti vestuvėms, bet kunigas jį pravarė, nes senis nemokėjo katekizmo ir nežinojo, ar siela miršta. Lapinas sako, kad mirti dar neskuba: vaikystėje čigonė jam išbūrė, kad jis mirs, kai Grainio liepa nuluš. Pajuoktas dėl laumių ir dėl to, kad „gal trys“ dievai, senis nueina neatsisveikinęs.
Antrą Sekminių dieną Valainis, po penkių dukterų sulaukęs sūnaus, kelia krikštynas visam kaimui ir sukviečia garsią giminę. Atginusį gyvulius Lapiną užkalbina vyrai. Kai Čepulis Levanarda iš jo pasijuokia, senis atsikeršija išgalvota žinia, kad Čepulių vaikai muša vienas kitą, ir abu broliai išbėga jų skirti, o jų žmonos susipyksta. Vyrai juokiasi ir vaišina senį alumi bei degtine; nesijuokia tik Kačingis. Lapinas pasakoja, kaip su senmerge Juzia ėjo užurašų, ir giriasi, kad kol žaliuoja Grainio liepa, jis nemirs. Valainienė sako, kad tą liepą seniai būtų nukirtusi, ir Grainis, skųsdamasis, kad jo darže auga tik dilgėlės ir atžalos, ima tvirtinti, kad rytoj ją nukirs. Lapinas karštai gina medį ir išeina neatsisveikinęs. Vyrai mano, kad Grainis tik erzina senį.
Kitą dieną vidudienį, iš šešėlio supratęs, kad laikas, Lapinas gena gyvulius namo ir dalija moterims šaknų, šluotų ir vantų, o vaikams dūdelių ir lazdelių. Piemuo jam parodo, kad Grainis nukirto liepą. Tą rytą Grainis atsikėlė piktas ir su pagiriomis, viskas krito iš rankų, prisiminė vakarykščius žodžius ir iš pykčio nukirto medį, o dabar pats nežino, kam tai padarė. Lapinas liūdnas, nebenori valgyti, sako, kad mirti reikia, ir pirmą kartą palieka trimitą ir botagą. Užmigęs po kriauše, jis sapnuoja vestuves, kuriose pats vėl jaunas, o svečiai seniai mirę kaimynai; nuotaka virsta sena liepa ir jį smaugia, o Grainis taikosi kirvakočiu. Pabudęs senis dreba nuo šalčio, atsigula ant pečiaus ir piemenims pasako, kad jau atganė savo.
Piemenys gena vieni, ir moterys tuoj pajunta, kad kaimas be skerdžiaus. Lapinas karščiuoja ir kalba nesąmones. Moterys neša jam vištienos, kiaušinių ir sviesto, bet jis nieko nevalgo ir jas veja. Vyrai iš pradžių juokauja, paskui parveža kunigą. Moterys papuošia pirkią, o senis bijo, kad kunigas vėl klaus katekizmo. Po išpažinties jis net apsiverkia iš džiaugsmo. Kunigas pataria parvežti gydytoją, bet vyrai nemato reikalo. Vakare Lapinas blaškosi ir per karštį barasi su liepa, paskui išvaro moteris ir nusigręžia į sieną. Jis miršta kaip pakirsta liepa.
Vyrai grįžta iš kapinyno nuliūdę. Kapinynas kiekvienam primena, kad ateis ir jo eilė, o gyventi visi nori. Rimšis liūdi, nes dabar jis seniausias kaime. Vieni mano, kad Lapinas kažką žinojo, o Grainis nusidėjo nukirsdamas liepą; kiti primena, kad senis daug melavo, todėl jo žodžiais niekas negalėjo tikėti. Kačingis sako, kad žmogui tiesiog atėjo laikas ir nuo mirties niekas nepabėgs. Vyrai po vieną išsiskirsto, ir paskutinis, sunkiai atsidusęs, į savo pirkią sueina Rimšis.
Kiekvienoje dalyje rasi visą tekstą su paaiškinimais prie eilučių ir klausimais.
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Tekstas: Šaltiniai.info. Puslapius sunumeravome patys.
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.