Vinstonas Teisybės ministerijoje perrašo senus laikraščius, kad Didžiojo Brolio pranašystės ir skaičiai sutaptų su dabartimi, o senus užrašus meta į angas, vedančias į krosnis. Kai per Neapykantos savaitę priešu staiga tampa Rytazija, skelbiama, kad su ja visada buvo kariaujama, ir ministerija penkias dienas perrašo praeitį. Kai įrodymų nebelieka, žmonės dvimintės būdu turi pamiršti, ką atsimena. Taip įgyvendinamas partijos šūkis, kad kas valdo praeitį, valdo ir ateitį.

Partija nori, kad žmonės mylėtų tik Didįjį Brolį, o Vinstono žmona net santuoką laikė pareiga partijai. Džulija paaiškina, kad laimingam žmogui nerūpi Didysis Brolis, o užgniaužtas potraukis virsta karo karštine ir vado garbinimu. Todėl Vinstonui jų meilė yra ir smūgis partijai. Abu sutaria, kad kankinami prisipažins, bet tikra išdavystė būtų nustoti mylėti. Meilės ministerijoje partija sunaikina būtent šį jausmą.

Po ilgų kankinimų O'Brajenas vis dar pripažįsta, kad Džulijos Vinstonas neišdavė, o užsisvajojęs jis garsiai šaukia jos vardą. Kambaryje 101 kiekvieno laukia jam baisiausias dalykas pasaulyje, o Vinstonui tai žiurkės. Kai prie veido priartinamas narvas su alkanomis žiurkėmis, jis šaukia, kad tai būtų daroma Džulijai, ne jam, ir narvo durelės lieka uždarytos. Taip sulaužomas jų pažadas, kad tikra išdavystė būtų nustoti mylėti. Vėliau parke abu prisipažįsta vienas kitą išdavę, o pabaigoje Vinstonas myli Didįjį Brolį.