Viljamas Šekspyras · 1564–1616
Tragedija apie Veronos jaunuolius Romeo ir Džuljetą, kurių giminės, Montekiai ir Kapulečiai, seniai nekenčia vieni kitų. Jie įsimyli, slapta susituokia, bet po kruvinų muštynių Romeo ištremiamas, o nelaimingi atsitiktinumai abu nuveda į mirtį. Pjesė klausia, ar meilė gali įveikti neapykantą, kurią vaikai paveldi iš tėvų.
Atnaujinta
98 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 17 d.
Savo knygoje, apie 30 min. Paskyros nereikia.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Šekspyras rašė Anglijos Renesanso laikais. XIV–XVI amžiaus humanistai pabrėžė žmogaus proto galią ir laikė žmogų didžiausia vertybe. „Romeo ir Džuljetoje“ du jauni žmonės patys pasirenka, ką mylėti, nors jų giminės seniai nekenčia viena kitos ir tėvai jau sprendžia už vaikus. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, šioje tragedijoje vaizduojama įsisenėjusių įpročių ir prigimtinių žmogiškųjų vertybių sandūra ir aukštinama meilė.
Viljamas Šekspyras (1564–1616) gimė ir mirė Stratforde prie Eivono Anglijoje. Baigė vadinamąją gramatinę mokyklą, 1592 metais apsigyveno Londone. Nuo 1594 metų vaidino trupėje „The Lord Chamberlain's Men“, nuo 1599 metų buvo ir teatro „Globe“ bendraturtis. Rašė komedijas, istorines kronikas, tragedijas ir sonetus. „Romeo ir Džuljeta“, parašyta apie 1595 metus, enciklopedijoje vadinama pirmąja brandžia jo tragiška drama.
Pagrindinis siužeto šaltinis buvo anglų poeto Arthuro Brooke'o poema apie tuos pačius Veronos įsimylėjėlius. Šekspyras jos įvykius sutelkė į kelias dienas. Pirmą kartą pjesė išspausdinta 1597 metais, trumpesniu ir gerokai kitokiu tekstu. Pilnesnis tekstas išėjo 1599 metais, juo remiasi dauguma šiuolaikinių leidimų. 1623 metais pjesė įdėta į pirmąjį Šekspyro pjesių rinkinį.
Aleksio Churgino vertimas išėjo 1950 metais. Juo remiasi ir 2018 metų leidimas, kuriame yra Gedimino Jankausko straipsnis „Shakespeare'as interneto epochoje“. Lietuvos scenoje tragedija statyta 1955 ir 1966 metais, o 2003 metais Oskaras Koršunovas ją pastatė pavadinimu „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. Pagal šią dramą Kęstutis Antanėlis sukūrė roko operą „Meilė ir Mirtis Veronoje“ (Sigito Gedos libretas), pirmą kartą pastatytą 1982 metais Vilniuje.
Dešimtoje klasėje literatūra skaitoma chronologiškai, nuo Antikos iki baroko. Renesanso skyriuje privalomi Šekspyro sonetai, o iš jo dramų pasirenkama viena: „Hamletas“, „Karalius Lyras“, „Romeo ir Džuljeta“ arba „Otelas“. Skaitant „Romeo ir Džuljetą“ verta pažinti tragedijos žanrą ir Renesanso žmogaus sampratą, pamatyti, kaip asmens jausmai susiduria su giminės tradicija ir tėvų valia.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Choras prologe praneša, kad Veronoje vėl įsiplieskė sena dviejų giminių nesantaika ir kad jų vaikų mirtis ją baigs. Gatvėje Kapulečių tarnai Samsonas ir Gregorijus susikivirčija su Montekių tarnu Abramu. Benvolijus, Montekio sūnėnas, bando juos išskirti, bet Tebaldas, sinjoros Kapuleti sūnėnas, puola jį kardu. Įsikiša miestiečiai ir abiejų giminių galvos. Veronos kunigaikštis Eskalas nutraukia muštynes ir paskelbia, kad už naujas riaušes jų kaltininkai sumokės gyvybe. Romeo, Montekio sūnus, liūdi, nes jo nemyli Rozalina. Jaunas didikas Paris prašo Kapuletį duoti jam į žmonas Džuljetą. Kapuletis atsako, kad duktei dar nėra keturiolikos, ir pakviečia Parį į vakaro pokylį. Netyčia sužinoję, kad ten bus ir Rozalina, Romeo ir Benvolijus nusprendžia eiti. Sinjora Kapuleti pasako Džuljetai apie Pario piršlybas, ir ši sutinka į jį pažiūrėti.
Romeo, Benvolijus ir jų draugas Merkucijus, kunigaikščio giminaitis, užsidėję kaukes eina į Kapulečių pokylį. Merkucijus pašiepia Romeo sapną ilga kalba apie karalienę Meb, kuri siunčia žmonėms sapnus. Romeo nerimauja, kad ši naktis gali pradėti nelaimę, kuri baigsis ankstyva mirtimi. Pokylyje jis pamato Džuljetą ir iškart pamiršta Rozaliną. Tebaldas iš balso atpažįsta Montekį ir nori jį mušti, bet Kapuletis neleidžia drumsti pokylio. Romeo ir Džuljeta pasikalba ir pasibučiuoja. Tik išsiskyrę jie iš Auklės sužino, kad priklauso priešiškoms giminėms.
Romeo perlipa sodo sieną, o Merkucijus ir Benvolijus veltui jo ieško. Sode Romeo išgirsta, kaip Džuljeta prie lango kalba apie jį: ji nori, kad jis atsisakytų savo giminės vardo, nes vardas nėra žmogus. Romeo prabyla, ir jie prisipažįsta vienas kitam meile. Džuljeta pažada kitą dieną atsiųsti žmogų sužinoti, kada ir kur jie susituoks. Rytą vienuolis Lorencas, renkantis žoleles, nustemba, kad Romeo taip greitai pamiršo Rozaliną, bet sutinka juos sutuokti, tikėdamasis, kad ši santuoka sutaikys gimines. Merkucijus ir Benvolijus pasakoja, kad Tebaldas atsiuntė Romeo iššūkį į dvikovą. Romeo liepia Auklei perduoti, kad Džuljeta tą pačią popietę ateitų į vienuolio celę. Ilgai erzinusi Džuljetą, Auklė pagaliau perduoda žinią, ir vienuolis Lorencas slapta juos sutuokia.
Karštą dieną Tebaldas gatvėje susitinka Merkucijų ir Benvolijų, paskui ateina Romeo. Tebaldas jį įžeidinėja, bet Romeo, jau tapęs jo giminaičiu, atsisako kautis ir sako, kad Kapulečių vardas jam brangus. Merkucijus pats stoja į dvikovą su Tebaldu. Romeo bando juos išskirti, ir Tebaldas iš po jo rankos mirtinai sužeidžia Merkucijų. Mirdamas Merkucijus prakeikia abi gimines. Įsiutęs Romeo nužudo Tebaldą ir pabėga. Benvolijus papasakoja kunigaikščiui, kaip viskas įvyko. Sinjora Kapuleti reikalauja Romeo mirties, o Montekis sako, kad Romeo už Merkucijaus nužudymą nubaudė Tebaldą taip, kaip būtų nubaudęs įstatymas. Kunigaikštis Romeo ištremia iš Veronos.
Džuljeta laukia nakties ir Romeo. Auklė praneša, kad Tebaldas žuvo, o Romeo ištremtas. Džuljeta iš pradžių keikia Romeo, bet tuoj pat jį gina ir sielvartauja, kad jis ištremtas. Romeo pasislėpęs vienuolio celėje sako, kad tremtis jam baisesnė už mirtį, ir išsitraukia ginklą nusižudyti. Vienuolis jį sudraudžia ir pataria naktį praleisti su Džuljeta, o iki aušros išvykti į Mantują. Tuo metu Kapuletis pažada Pariui, kad Džuljeta už jo ištekės ketvirtadienį. Auštant Romeo ir Džuljeta atsisveikina. Motina praneša Džuljetai apie vestuves su Pariu, ši atsisako, ir įtūžęs tėvas grasina išvaryti ją į gatvę. Net Auklė pataria pamiršti Romeo ir tekėti už Pario. Džuljeta lieka viena ir nusprendžia eiti pagalbos pas vienuolį Lorencą.
Vienuolio celėje Džuljeta sutinka Parį. Jam išėjus, ji su peiliu rankoje sako, kad verčiau mirs, nei ištekės už jo. Vienuolis Lorencas duoda jai gėrimo, nuo kurio ji keturiasdešimt dvi valandas atrodys mirusi. Jis žada laišku pranešti Romeo, kad šis ją pasitiktų giminės kape ir išsivežtų į Mantują. Grįžusi namo Džuljeta apsimeta paklusni, ir Kapuletis vestuves paankstina viena diena. Naktį, likusi viena, Džuljeta bijo, kad gėrimas gali būti nuodai ir kad ji pabus kape tarp mirusiųjų, bet išgeria jį galvodama apie Romeo. Rytą Auklė randa ją lyg negyvą. Tėvai ir Paris rauda, o vienuolis liepia ruoštis laidotuvėms. Vestuvėms paruošta virsta laidotuvėmis.
Mantujoje tarnas Baldasaras praneša Romeo, kad Džuljeta palaidota giminės kape. Romeo pasiryžta mirti šalia jos ir nusiperka nuodų iš vargšo vaistininko, nors Mantujoje už jų pardavimą baudžiama mirtimi. Vienuolis Džovanis grįžta su neįteiktu laišku: jį ir kitą vienuolį uždarė name, įtarę, kad ten siaučia užkrečiama liga. Vienuolis Lorencas skuba į kapą. Ten Paris, atėjęs su gėlėmis, bando suimti Romeo, jie susikauna, ir Romeo jį nužudo. Kape Romeo paskutinį kartą pažvelgia į Džuljetą, išgeria nuodus ir miršta ją pabučiavęs. Atėjęs vienuolis randa jį negyvą, Džuljeta pabunda. Išgirdęs triukšmą, vienuolis pabėga, o Džuljeta nusiduria Romeo durklu. Atskuba sargai, kunigaikštis ir abiejų giminių tėvai. Montekis pasako, kad jo žmona mirė iš sielvarto dėl sūnaus tremties. Vienuolis papasakoja viską, ką žino. Kunigaikštis sako, kad nubausti visi, ir Montekis su Kapuletiu pagaliau susitaiko.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl Romeo iš pradžių atsisako kautis su Tebaldu ir kuo baigiasi ši gatvės scena?
Romeo ką tik slapta vedė Džuljetą, todėl Tebaldas jam jau giminaitis. Jis sako, kad Kapulečių vardas jam brangus, bet kiti apie vestuves nežino, ir Merkucijus jo taikumą laiko gėdingu. Merkucijus pats stoja į dvikovą, o kai Romeo bando juos išskirti, Tebaldas iš po jo rankos mirtinai sužeidžia Merkucijų. Įsiutęs Romeo nužudo Tebaldą, ir kunigaikštis jį ištremia. Meilė padaro Romeo taikų, tačiau neapykantos aplinkoje toks taikumas tik priartina nelaimę.
Rašiniui: Meilė
2. Kodėl vienuolio Lorenco laiškas taip ir nepasiekia Romeo?
Rašiniui: Likimas
3. Kaip Džuljeta lieka viena, kai atsisako tekėti už Pario?
Motina praneša, kad ketvirtadienį Džuljeta ištekės už Pario. Kai ji atsisako, įtūžęs tėvas grasina išvaryti ją iš namų į gatvę. Net Auklė, iki tol padėjusi įsimylėjėliams, pataria pamiršti ištremtą Romeo ir tekėti už Pario. Džuljeta nebeturi kuo pasikliauti namuose, todėl eina pas vienuolį Lorencą ir su peiliu rankoje sako, kad verčiau mirs. Ji renkasi pavojingą vienuolio gėrimą, kad liktų ištikima vyrui.
Rašiniui: MeilėKilmė
4. Ką Džuljeta balkono scenoje sako apie Romeo vardą?
Rašiniui: Kilmė
5. Kaip tragedijos pabaigoje parodoma, kad dėl jaunųjų mirties kalti ne tik jie patys?
Prie Kapulečių kapo susirenka sargai, kunigaikštis ir abiejų giminių tėvai. Montekis pasako, kad jo žmona mirė iš sielvarto dėl sūnaus tremties. Vienuolis Lorencas papasakoja apie slaptas vestuves ir savo planą. Kunigaikštis kaltina abi gimines dėl neapykantos ir prisipažįsta, kad pats per ilgai toleravo jų vaidus, todėl neteko dviejų giminaičių, Merkucijaus ir Pario. Jis sako, kad nubausti visi. Tik tada Montekis ir Kapuletis susitaiko.
Rašiniui: KaltėNeapykanta
6. Kuo Veronos kunigaikštis Eskalas grasina už naujas giminių muštynes?
7. Kaip Tebaldas Kapulečių pokylyje atpažįsta Romeo?
8. Kodėl vienuolis Lorencas sutinka sutuokti Romeo ir Džuljetą?
9. Kas mirtinai sužeidžia Merkucijų?
10. Kiek laiko, pasak vienuolio Lorenco, Džuljeta atrodys mirusi išgėrusi jo gėrimą?
11. Kur Romeo nusiperka nuodų?
12. Kas įvyksta tragedijos pabaigoje, kai visi sužino tiesą?
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.