Gediminas · apie 1275–1341
Lotyniški Lietuvos valdovo Gedimino laiškai popiežiui Jonui XXII, Vokietijos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuoliams. Gediminas kaltina kryžiuočius, žada priimti krikštą ir kviečia į Lietuvą riterius, pirklius, amatininkus ir žemdirbius. 1323 metų sausio 25 dienos laiške pirmą kartą paminėtas Vilnius.
Atnaujinta
Šio kūrinio puslapių skaičiaus dar nežinome, todėl vakarų plano pasiūlyti negalime. Konspektą ir santrauką rasi žemiau.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
XIV amžiaus pradžioje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė dar buvo pagoniška. Ją nuolat puolė Vokiečių ordinas (kryžiuočiai), kuris karus teisino krikščionybės gynimu. Gediminui valdant buvo atremti dideli ordino puolimai 1317, 1320 ir 1322 metais. Livonijoje ordinas tuo metu nesutarė su Rygos arkivyskupu Fridrichu ir Rygos miestu, o Gediminas juos rėmė. Laiškais jis bandė įtikinti Vakarų Europą, kad ordinas siekia užgrobti Lietuvą.
Gediminas (apie 1275–1341) buvo Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1316 metų iki mirties. Jis titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu, o Vilnius jo laikais tapo nuolatine sostine. Laiškus lotyniškai rašė krikščionys vienuoliai, kuriems valdovas diktavo. Popiežiaus pasiuntinių pranešime minimi dvare gyvenę broliai Mikalojus, Henrikas ir Bertoldas. Pasak pranešimo, Henrikas parašė pirmąjį laišką popiežiui, o Bertoldas vėlesnįjį, siųstą per Rygos tarybą.
Išliko šešių Gedimino laiškų nuorašai, o kai kurie kiti laiškai žinomi tik iš atsakymų į juos. Nė vienas originalas neišliko. Garsiausias 1323 metų sausio 25 dienos laiškas žinomas iš to meto nuorašo, kuris saugomas Rygoje. Šiame laiške pirmą kartą istorijos šaltiniuose minimas Vilnius, todėl 2023 metais miestas šventė 700 metų sukaktį.
Lietuviškai laiškai išversti tris kartus. Marcelino Ročkos vertimas išspausdintas 1966 metais V. Pašutos ir I. Štal parengtame leidinyje „Gedimino laiškai“. 2003 metais istorikas Stephenas C. Rowellas išleido didelį šaltinių rinkinį su lotyniškais tekstais ir savo vertimu. 2023 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido Sigito Narbuto vertimą su Dariaus Kuolio įvadu ir komentarais. Su šiais laiškais literatūros istorikai sieja lietuvių literatūros laiško žanro pradžią.
II gimnazijos klasėje skaitiniai išdėstyti pagal epochas. Viduramžių skyriuje kartu su Biblijos ir Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukomis privalomai skaitomos Gedimino laiškų ištraukos. Jos padeda pažinti viduramžių raštiją ir laiško žanrą, taip pat suprasti, kaip pagonis Lietuvos valdovas kalbėjo krikščioniškai Europai apie savo valstybę.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Gediminas kreipiasi į popiežių kaip į visų krikščionių galvą. Jis primena, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo priėmęs krikštą, bet dėl ordino magistro skriaudų ir išdavysčių lietuviai nuo tikėjimo atkrito. Toliau valdovas vardija ordino nusikaltimus. Riteriai žudė Lietuvos pasiuntinius, vykusius pas Rygos arkivyskupus, o kai Vytenis paprašė atsiųsti du pranciškonus ir paskyrė jiems bažnyčią, Prūsijos kryžiuočiai tą bažnyčią sudegino. Jie suiminėja vyskupus, Rygoje nužudė kunigą Bertoldą ir niokoja žemes, nors sako ginantys krikščionis. Gediminas tvirtina, kad su krikščionimis kariauja tik gindamasis, ir priduria, kad jo krašte pranciškonai ir dominikonai laisvai krikštija ir sako pamokslus. Laiško pabaigoje jis pareiškia esąs pasirengęs paklusti popiežiui ir priimti krikščionių tikėjimą, jei ordinas liausis jį vargęs.
Laiškas skirtas visiems krikščionims, ypač Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestams. Gediminas praneša nusiuntęs popiežiui laišką dėl krikščionių tikėjimo ir laukiąs jo legatų, todėl prašo juos saugiai praleisti į Lietuvą. Jis rašo, kad mieste Vilniuje dominikonams pastatė bažnyčią, o pranciškonams dvi, Vilniuje ir Naugarduke; Naugarduko bažnyčią sudegino kryžiuočiai, ir valdovas liepė ją atstatyti. Gediminas kviečia dorus dvasininkus ir atveria kraštą kiekvienam geros valios žmogui. Riteriams ir ginklanešiams žada pajamų ir valdų, amatininkams žemės, žemdirbiams dešimt metų be mokesčių, pirkliams laisvą prekybą be muitų. Atvykusieji gyvens pagal Rygos miesto teisę. Laiškas duotas Vilniuje šventojo Pauliaus atsivertimo dieną. Miestų tarėjų prašoma jį nurašyti, nuorašą prikalti prie bažnyčios durų ir siųsti kaimyniniam miestui.
Antrasis Gedimino laiškas popiežiui Jonui XXII neišliko. Apie jį žinoma iš popiežiaus 1324 metų birželio 1 dienos atsakymo Gediminui. Popiežius rašo gavęs abu valdovo laiškus, jais apsidžiaugęs ir siunčiąs pas Gediminą savo pasiuntinius, vyskupą ir abatą, kurie turi skelbti evangeliją ir parengti krikštą. Kai valdovas priims tikėjimą, popiežius žada liepti ordinui liautis jį skriaudus.
Vėl rašydamas Vokietijos miestams, Gediminas pradeda nuo minties, kad visos karalystės pavaldžios Kristui, o savo krašte jis yra didžiausias valdovas. Jis primena, kad miestiečiams leido be patikrinimo keliauti per Lietuvą į Naugardą ir Pskovą, o į protėvių kvietimus niekas neatsiliepė. Valdovas vėl praneša apie laišką popiežiui ir prašo miestų atsiųsti patikimų pasiuntinių, kuriems žada tokią taiką, kokios krikščionys nė neįsivaizdavo. Amatų sąrašas čia ilgesnis: kviečiami kurpiai, račiai, akmenskaldžiai, malūnininkai, sidabrakaliai, žvejai ir kiti. Jie gali atvykti su žmonomis, vaikais ir galvijais. Žemdirbiams žadama dešimt metų be mokesčių. Laiške minimos dvi pranciškonų bažnyčios, viena karališkajame mieste Vilniuje, kita Naugarduke, ir trečioji dominikonų. Į Lietuvą galima saugiai atvykti per Mazovijos kunigaikščio Boleslavo žemes.
Laiškas skirtas visiems dominikonų provincijų vyresniesiems, pirmiausia Saksonijos. Gediminas rašo nusiuntęs pasiuntinius pas popiežių Joną, kad šis jį pakrikštytų, ir nekantriai laukiąs popiežiaus pasiuntinių. Jis kviečia vyskupus, kunigus ir vienuolius, išskyrus tuos, kurie pardavinėja vienuolynus. Vienuolių prašoma laiško žinią skelbti miestuose ir kaimuose per pamokslus. Valdovas skundžiasi, kad kryžiuočiai sudegino jo antspaudą, bet prie šio laiško prideda tą patį antspaudą, kurį pridėjo ir prie laiško popiežiui. Savo žodžio tvirtumą jis pabrėžia vaizdu, kad greičiau geležis virs vašku, o vanduo plienu. Saksonijos vyresnysis turi laišką nurašyti ir kuo greičiau siųsti toliau.
Šis laiškas skirtas visiems pranciškonams, pirmiausia Saksonijos provincijos ministrui. Gediminas rašo gavęs atsakymą, kad popiežiaus pasiuntiniai netrukus atvyks, ir nerimauja, kad jie delsia. Jis primena pranciškonams pastatęs dvi bažnyčias, karališkajame mieste Vilniuje ir Naugarduke, ir prašo dar šiais metais atsiųsti keturis brolius, mokančius lenkų, žiemgalių ir dar vieną kalbą. M. Ročkos vertime trečioji kalba yra rusų, o S. C. Rowellas, sulyginęs tekstą su rankraščiu, skaito prūsų. Dominikonams jis žada netrukus duoti bažnyčią. Vienuolių prašoma skelbti, kad riteriai ir ginklanešiai gaus pajamų, o pirkliai ir amatininkai galės laisvai keliauti per Mazoviją be muitų. Valdovo žodis, rašoma laiške, liks tvirtas kaip plienas. Prie laiško pridėtas antspaudas, kurį kryžiuočiai buvo įmetę į ugnį. Broliai prašomi melstis už karalių, jo vaikus ir visą kraštą.
Į Gedimino laiškus atsiliepė Livonijos valdovai. Į Vilnių atvyko Rygos vyskupo ir kapitulos, Ezelio ir Dorpato vyskupų, Danijos karaliaus vietininko Revelio žemėje, Livonijos ordino magistro, Rygos miesto, dominikonų ir pranciškonų pasiuntiniai. Gediminas su jais sudarė taikos sutartį. Visi keliai sausuma ir vandeniu turi būti atviri, pirkliai gali laisvai prekiauti, skriaudos sprendžiamos pagal krašto teisę, o norintis taiką nutraukti turi įspėti prieš du mėnesius. Raštas sudarytas Vilniaus pilyje ir sutvirtintas karališkuoju antspaudu. 2023 metų leidime šis Gedimino raštas pateiktas tarp laiškų, todėl jų ten septyni, tačiau recenzentai abejoja tokiu sprendimu, nes tai sutarties dokumentas.
Popiežiaus legatai atvyko į Rygą ir pas Gediminą išsiuntė pasiuntinius. Jų pranešimas nėra Gedimino laiškas, bet jame užrašyti valdovo žodžiai. Pasiuntiniai į Vilnių atvyksta šeštadienį po Visų šventųjų. Karaliaus tarėjas brolis Mikalojus jiems sako, kad valdovas persigalvojo. Gediminas, apsuptas maždaug dvidešimties tarėjų, klausia, ar jie žino, kas parašyta jo laiškuose. Išgirdęs, kad juose žadamas krikštas, atsako to rašyti neliepęs, o kaltę suverčia broliui Bertoldui. Popiežių jis žada laikyti tėvu, nes šis vyresnis, ir sako, kad krikščionys, rusai ir lenkai Dievą garbina pagal savo apeigas, o visi turi vieną Dievą. Jis kaltina kryžiuočius sulaužius priesaikas. Vėliau pasiuntiniai išgirsta, kad ordinas dovanomis papirko įtakingus žemaičius ir šie grasino nuversti valdovą, jei jis priims tikėjimą. Panašiai grasino ir rusai.
Paskutiniame išlikusiame laiške Gediminas skundžiasi, kad kryžiuočiai be jo kaltės laužo popiežiaus patvirtintą taiką ir neįspėja prieš du mėnesius, kaip numatyta sutartyje. Jis vardija skriaudas. Riteriai pagrobė šešis pasienio gyventojus ir du iš jų nužudė, užtvėrė kelius, užmušė medžiotoją iš Upytės, vos neužėmė Medelos pilies ir nusiaubė Polocko žemę, kur išžudė aštuoniasdešimt žmonių. Jie negrąžina į ordino žemes pabėgusių žmonių ir sučiumpa Lietuvos pasiuntinius. Gediminas rašo, kad pats jiems jokios skriaudos nedarė, ir klausia adresatų, kaip toliau elgtis ir su kuo laikytis taikos.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl Gediminas pirmajame laiške popiežiui taip smulkiai vardija kryžiuočių nusikaltimus?
Ordinas karus su Lietuva teisino krikščionybės gynimu, o Gediminas nori parodyti, kad tikrieji skriaudėjai yra patys riteriai. Jis primena, kad Mindaugas su visa karalyste buvo priėmęs krikštą, bet lietuviai nuo tikėjimo atkrito dėl ordino magistro skriaudų ir išdavysčių. Riteriai žudė Lietuvos pasiuntinius, sudegino bažnyčią, kurią Vytenis paskyrė pranciškonams, o Rygoje nužudė kunigą Bertoldą. Todėl valdovas tvirtina kariaująs tik gindamasis ir žada priimti krikščionių tikėjimą, jei ordinas liausis jį vargęs.
Rašiniui: IstorijaTikėjimasValdžia
2. Ko Gediminas siekė, kviesdamas į Lietuvą riterius, amatininkus, žemdirbius ir pirklius?
1323 m. sausio 25 d. laiške miestams jis žada riteriams ir ginklanešiams pajamų ir valdų, amatininkams žemės, žemdirbiams dešimt metų be mokesčių, o pirkliams laisvą prekybą be muitų. Atvykėliai gyventų pagal Rygos miesto teisę. Gegužės laiške amatų sąrašas dar ilgesnis, kviečiami ir kurpiai, malūnininkai, sidabrakaliai, o žmonės gali atvykti su žmonomis, vaikais ir galvijais. Taip valdovas stiprina savo kraštą ir rodo Europai, kad Lietuva atvira kiekvienam geros valios žmogui.
Rašiniui: ValdžiaIstorija
3. Kodėl 1324 m. Gediminas popiežiaus pasiuntiniams sako neliepęs rašyti apie krikštą?
Kai pasiuntiniai atvyksta į Vilnių, karaliaus tarėjas brolis Mikalojus jiems praneša, kad valdovas persigalvojo. Gediminas tvirtina neliepęs rašyti apie krikštą ir kaltę suverčia broliui Bertoldui, nors popiežių žada laikyti tėvu. Vėliau pasiuntiniai išgirsta, kad ordinas dovanomis papirko įtakingus žemaičius ir šie grasino nuversti valdovą, jei jis priims tikėjimą. Panašiai grasino ir rusai. Valdžios išsaugojimas Gediminui tampa svarbesnis už duotą pažadą.
Rašiniui: ValdžiaTikėjimas
4. Ką laiške dominikonams parodo vaizdas, kad greičiau geležis virs vašku, o vanduo plienu?
Rašiniui: Valdžia
5. Kodėl miestų tarėjų prašoma 1323 m. sausio laišką nurašyti ir prikalti prie bažnyčios durų?
Rašiniui: Istorija
6. Kokiam popiežiui Gediminas rašo laiškus?
7. Kokią lengvatą Gediminas žada žemdirbiams, atvykusiems į Lietuvą?
8. Pagal kurio miesto teisę, pasak Gedimino, gyvens atvykusieji?
9. Kokį savo daikto praradimą Gediminas mini laiške dominikonams?
10. Prieš kiek laiko, pagal Vilniaus taikos sutartį, turi įspėti norintis taiką nutraukti?
11. Kam Gediminas 1324 metais suverčia kaltę dėl laiškuose žadėto krikšto?
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.