Homeras · VIII a. pr. Kr.
Senovės graikų herojinis epas apie dešimtuosius Trojos karo metus. Įžeistas vyriausiojo vado Agamemnono, narsiausias achajų karys Achilas atsisako kovoti ir grįžta į mūšį tik tada, kai trojėnų vadas Hektoras nukauna jo draugą Patroklą. Epas klausia, ką žmogui reiškia garbė, pyktis ir gailestis, kai jis žino, kad mirs.
Atnaujinta
49 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 17 d.
Internete arba knygoje, apie 25 min. Paskyros nereikia.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
„Pyktį Pelėjo sūnaus Achilo, deive, giedoki“Kontekstas Palygink su Sofoklio „Antigone“: ir ten valdovo užsispyrimas atneša nelaimę jo paties artimiesiems.
„Drąsiai į dvikovą stoti: nukausiu ar būsiu nukautas.“Kontekstas Palygink su Achilu: šis kovoja dėl savo garbės ir draugo, o Hektoras gina savo miestą ir šeimą.
„Žus man grįžimo diena, bet paliks šlovė nemirtinga“Kontekstas Palygink su Homero „Odisėja“: mirusiųjų šalyje Achilo vėlė sako, kad mieliau tarnautų gyvas, negu valdytų mirusiuosius.
„Tėvą tu savo atmink, prilygstantis dievui Achilai“Kontekstas Palygink su XXII giesme: tas pats Achilas ten velka Hektoro kūną, o čia leidžia jį garbingai palaidoti.
„Pyktį Pelėjo sūnaus Achilo, deive, giedoki“dainius, I giesmės pradžia
„Žus man grįžimo diena, bet paliks šlovė nemirtinga“Achilas pasiuntiniams, IX giesmė (perteikia motinos pranašystę)
„Drąsiai į dvikovą stoti: nukausiu ar būsiu nukautas.“Hektoras Achilui, XXII giesmė
„Tėvą tu savo atmink, prilygstantis dievui Achilai“Priamas Achilui, XXIV giesmė
„Vyro, užmušusio sūnus, ranką prie lūpų prispausti.“Priamas Achilui, XXIV giesmė
„Iliada“ yra senovės graikų herojinis epas, sukurtas VIII amžiuje prieš Kristų. Jis pasakoja apie Trojos karą, kurį achajai dešimt metų kariavo apsiautę Troją. Manoma, kad karas galėjo vykti XIII amžiuje prieš Kristų. Kitas Trojos vardas yra Ilionas, iš jo kilo ir epo pavadinimas. Graikai epus atlikdavo žodžiu per šventes, o helenizmo mokslininkai kiekvieną Homero epą suskirstė į 24 giesmes.
Epas priskiriamas Homerui, kuris laikomas Europos literatūros ir herojinio epo pradininku. Biografinių žinių apie jį nėra. Antikos legendos jį vaizdavo kaip seną aklą poetą, o kilęs jis galėjo būti iš kurios nors graikų srities Mažojoje Azijoje. Jam priskiriama ir „Odisėja“. Nuo XVIII amžiaus pabaigos mokslininkai ginčijasi, ar abu epai yra vieno autoriaus kūriniai. Šis ginčas vadinamas Homero klausimu.
Epas parašytas hegzametru ir turi apie 15 700 eilučių. Jis vaizduoja ne visą karą, o vieną dešimtųjų karo metų epizodą, trunkantį 49 dienas. Pagrindinis motyvas yra Achilo pyktis. Epe daug kalbama apie kario garbę, drąsą ir pasiaukojimą, bet ir apie baimę, žiaurumą ir laidotuvių raudas. Lietuviškai „Iliada“ pirmą kartą išleista 1930 metais. Dalį giesmių išvertė Jeronimas Ralys, o vertimą baigė kiti vertėjai. Dabar skaitomas Antano Dambrausko vertimas, pirmą kartą išleistas 1981 metais.
Dešimtoje klasėje literatūra skaitoma nuo Antikos. Iš Homero epų programa siūlo rinktis „Odisėją“ arba „Iliadą“ ir skaityti ištraukas, tačiau kurias, nenurodo. Vadovėlyje „Literatūra. 10 klasė“ (LLTI, 2017) pateikiamos I, VI, XVI, XVIII ir XXIV giesmių ištraukos. Šaltiniai.info ištraukose yra ir IX, XXI bei XXII giesmės, bet iš VI giesmės ten paimta tik pradžia, be Hektoro ir Andromachės susitikimo. Santraukoje šios giesmės pažymėtos, o kitos aprašytos trumpiau.
„Iliada“ parodo, koks buvo herojinis epas. Jame veikia galingi herojai, dievai nuolat kišasi į žmonių kovas, daug veiksmo, perdėjimų ir sudurtinių epitetų. Kartu tai epas apie karo kainą. Ir achajai, ir trojėnai čia gedi savo artimųjų, o pabaigoje priešai Achilas ir Priamas verkia kartu. Lietuvių poetai Homerui skyrė eilėraščių, pavyzdžiui, Henrikas Radauskas ir Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Epas prasideda kreipiniu į deivę apdainuoti Achilo pyktį, atnešusį achajams daug nelaimių. Apolono žynys Chrisas ateina prie achajų laivų išpirkti dukters Chriseidės, bet vyriausiasis vadas Agamemnonas jį piktai išvaro. Apolonas devynias dienas siunčia į stovyklą marą. Dešimtą dieną Achilas sušaukia sueigą, o būrėjas Kalchantas paaiškina dievo rūstybės priežastį. Agamemnonas sutinka grąžinti mergaitę, bet už ją pasiima Achilo belaisvę Briseidę. Achilas jau griebiasi kalavijo, tačiau deivė Atėnė jį sulaiko. Jis prisiekia, kad achajai dar jo ilgėsis, kai žus nuo Hektoro rankos, ir pasitraukia iš kovos. Odisėjas parveža Chriseidę tėvui. Achilo motina, jūrų deivė Tetidė, išprašo Dzeusą duoti pergalę trojėnams, kol achajai atlygins jos sūnui už įžeidimą.
Dzeusas siunčia Agamemnonui apgaulingą sapną, kad šis pultų Troją. Agamemnonas pirmiau išbando kariuomenę ir pasiūlo plaukti namo, o kariai iš tikrųjų puola prie laivų. Juos sulaiko Odisėjas. Toliau išvardijami achajų ir trojėnų būriai. III giesmėje Priamo sūnus Paris, kuris pagrobė Menelajo žmoną Heleną, kaunasi su Menelaju dvikovoje, kuri turėtų užbaigti karą. Pralaimintį Parį išgelbsti deivė Afroditė. IV giesmėje paliaubos sulaužomos, nes vienas trojėnų lankininkas strėle sužeidžia Menelają. V giesmėje achajų karys Diomedas, padedamas Atėnės, sužeidžia net Afroditę ir karo dievą Arėją.
Diomedas ir trojėnų sąjungininkas Glaukas sužino, kad jų šeimos nuo seno bičiuliai, todėl nesikauna ir pasikeičia šarvais. Hektoras grįžta į Troją. Motinos siūlomo vyno jis negeria ir liepia jai su moterimis nunešti Atėnei dovanų ir melsti, kad deivė pagailėtų miesto. Paskui jis eina paraginti į kovą Parį. Prie Skajos vartų jį pasitinka žmona Andromachė su mažu sūneliu. Achilas jau nužudė jos tėvą ir brolius, todėl ji maldauja vyrą likti ant mūro. Hektoras atsako, kad gėdytųsi trojėnų, jei vengtų kovos, ir labiausiai sielojasi dėl to, kad Andromachė gali tapti vergė. Vaikas išsigąsta tėvo šalmo kuodo, Hektoras nusiima šalmą, paima sūnų ant rankų ir meldžia jam dievų palaimos. Grįžusi namo, Andromachė su tarnaitėmis aprauda vyrą, nors jis dar gyvas.
Hektoras kaunasi dvikovoje su achajų galiūnu Ajantu, bet naktis juos išskiria. Abi pusės palaidoja žuvusiuosius, o achajai aplink savo laivus pasistato sieną ir iškasa griovį. VIII giesmėje Dzeusas uždraudžia dievams padėti kuriai nors pusei, ir trojėnai nuveja achajus už jų sienos. Naktį trojėnai lieka lygumoje prie achajų stovyklos ir kūrena daugybę laužų.
Nusiminęs Agamemnonas siūlo bėgti namo, bet Diomedas atsisako trauktis. Senasis Nestoras pataria susitaikyti su Achilu. Agamemnonas prisipažįsta suklydęs ir žada grąžinti Briseidę, duoti aukso, žirgų, septynias moteris, savo dukterį į žmonas ir septynis miestus. Pas Achilą eina Odisėjas, Ajantas ir senasis Achilo auklėtojas Foinikas. Achilas juos svetingai priima, bet dovanas atmeta. Jis sako, kad Agamemnonas jį apgavo, ir primena motinos pranašystę: jei liks prie Trojos, žus jaunas, bet išgarsės amžiams, o jei grįš namo, ilgai gyvens be šlovės. Foinikas papasakoja apie Meleagrą, kuris per ilgai pyko ir liko be dovanų. Ajantas priekaištauja Achilui dėl kietos širdies. Achilas atsako, kad į kovą stos tik tada, kai Hektoras pasieks mirmidonų laivus.
Naktį Odisėjas ir Diomedas išsiruošia į žvalgybą ir užpuola trojėnų sąjungininkų stovyklą. Kitą dieną sužeidžiami Agamemnonas, Diomedas ir Odisėjas. Nestoras ragina Patroklą prikalbinti Achilą grįžti į kovą arba bent leisti pačiam Patroklui kovoti Achilo šarvais. Hektoras pralaužia achajų sienos vartus. Poseidonas, nepaisydamas Dzeuso draudimo, padeda achajams, o Hera užmigdo Dzeusą, todėl trojėnai trumpam atstumiami. Pabudęs Dzeusas vėl padeda trojėnams, ir šie prasiveržia iki pat laivų.
Patroklas verkdamas prašo Achilą leisti jam kovoti Achilo šarvais. Achilas sutinka, bet liepia grįžti, kai tik trojėnai bus atstumti nuo laivų. Mirmidonai puola kaip įerzintos širšės, o trojėnai, pamatę Achilo šarvus, mano, kad jis grįžo. Patroklas užgesina ugnį laive ir nukauna Dzeuso sūnų Sarpedoną. Dzeusas svarsto sūnų išgelbėti, bet Hera jį atkalba, ir Miegas su Mirtimi nuneša kūną į Likiją. Nepaklausęs Achilo, Patroklas veja trojėnus iki Trojos mūrų. Tris kartus jis lipa ant sienos, ir tris kartus jį atstumia Apolonas. Patroklas nukauna Hektoro vežėją Kebrioną. Tada Apolonas iš nugaros smogia Patroklui ir nuplėšia šarvus, Euforbas jį sužeidžia ietimi, o Hektoras nukauna. Mirdamas Patroklas išpranašauja, kad Hektoras kris nuo Achilo rankos.
Achajai ir trojėnai grumiasi dėl Patroklo kūno, o Hektoras pasiima Achilo šarvus. Antilochas praneša Achilui apie draugo žūtį. Achilas taip sielvartauja, kad jį išgirsta motina jūros gelmėse. Tetidė primena, kad jam lemta žūti netrukus po Hektoro, bet Achilas vis tiek pasiryžta keršyti. Beginklis jis sušunka prie griovio, ir išsigandę trojėnai leidžia achajams išnešti kūną. Tetidė prašo kalvių dievo Hefaisto naujų ginklų sūnui. Hefaistas nukala skydą su visu pasauliu: žeme, dangumi, jūra, saule, mėnuliu ir žvaigždynais, dviem miestais, kurių viename vyksta vestuvės ir teismas, o kitas apsiaustas, arimu, pjūtimi, vynuogių rinkimu, gyvulių kaimene ir šokiais. Aplink skydo kraštą teka Okeanas. Tetidė nuneša ginklus sūnui.
Tetidė atneša Achilui naujus ginklus. Achilas susitaiko su Agamemnonu, ir šis atiduoda jam Briseidę bei pažadėtas dovanas. Achilas atsisako valgyti, kol neatkeršys už Patroklą, ir veda achajus į mūšį. XX giesmėje Dzeusas leidžia dievams įsikišti į kovą. Achilas susiremia su Ainėju, kurį išgelbsti Poseidonas, ir nukauna daugybę trojėnų.
Achilas suvaro trojėnus į Ksanto, dar vadinamo Skamandru, upę ir žudo juos vandenyje. Dvylika jaunuolių jis paima gyvus, kad paaukotų už Patroklą. Priamo sūnus Likaonas, kurį Achilas kadaise buvo pardavęs į Lemno salą, maldauja pasigailėti, bet Achilas atsako, kad po Patroklo žūties nepasigailės nė vieno trojėno, ir jį nužudo. Upės dievas, užverstas lavonais, prašo liautis, o paskui puola Achilą bangomis, ir šis vos nepaskęsta. Poseidonas ir Atėnė jį padrąsina, o Hera siunčia Hefaistą, kurio ugnis išdegina upę, ir upės dievas pasiduoda. Dievai susiremia tarpusavyje, Atėnė akmeniu parbloškia Arėją. Priamas liepia atverti miesto vartus bėgantiems. Apolonas Agenoro pavidalu nuvilioja Achilą tolyn, ir trojėnai suspėja pasislėpti už mūrų.
Prie Skajos vartų lieka tik Hektoras. Priamas ir Hekabė nuo mūro maldauja jį grįžti į miestą. Hektoras gėdijasi, kad nepaklausė Polidamanto ir pražudė daug karių, todėl nusprendžia arba nukauti Achilą, arba garbingai žūti. Pamatęs Achilą, jis vis dėlto išsigąsta ir bėga. Tris kartus jie apibėga Troją. Dzeusas auksinėmis svarstyklėmis sveria abiejų likimus, Hektoro lėkštė nusvyra, ir Apolonas jį palieka. Atėnė Hektoro brolio Dejifobo pavidalu apgaulingai pažada jam pagalbą. Hektoras siūlo susitarti, kad nugalėtojas nedarkys žuvusiojo kūno, bet Achilas atsisako. Hektoro ietis atšoka nuo Achilo skydo, Dejifobo šalia nebėra, ir Hektoras supranta apgaulę. Jis puola kalaviju, o Achilas ietimi perveria jam kaklą. Mirdamas Hektoras prašo grąžinti kūną tėvams ir išpranašauja, kad Achilas žus nuo Pario ir Apolono prie Skajos vartų.
Achilas pririša Hektoro kūną prie vežimo ir velka jį dulkėmis. Trojoje visi rauda. Priamą vos sulaiko, kad neišeitų už vartų maldauti Achilo, o Hekabė aprauda sūnų, buvusį miesto pasididžiavimą. Andromachė dar nieko nežino. Ji audžia drabužį ir liepia tarnaitėms kaitinti vandenį, kad vyras grįžęs galėtų nusiprausti. Išgirdusi raudas, ji nubėga ant mūro bokšto, pamato velkamą vyro kūną ir apalpsta. Atsigavusi Andromachė rauda dėl savo našlės dalios ir dėl sūnaus Astianakto, kuris užaugs našlaitis.
Achilui sapne pasirodo Patroklo vėlė ir prašo greičiau jį palaidoti, o jų abiejų kaulus vėliau sudėti į vieną urną. Achajai sudegina Patroklo kūną ant didelio laužo. Po laidotuvių Achilas surengia žaidynes, kuriose varžosi žymiausi achajų didvyriai, ir pats dalija prizus.
Achilas vis dar sielvartauja ir velka Hektoro kūną aplink Patroklo kapą, bet dievai saugo kūną nuo sugedimo. Dzeusas nusprendžia, kad kūnas turi būti grąžintas. Priamas su senu šaukliu Idaju išvažiuoja su išpirka į achajų stovyklą. Dzeusas jam siunčia Hermėją jaunuolio pavidalu. Hermėjas užmigdo sargybinius, nuveda senelį iki Achilo palapinės ir tik tada pasako, kas esąs. Priamas apkabina Achilo kelius, bučiuoja rankas, nužudžiusias jo sūnus, ir prašo atsiminti savo tėvą Pelėją. Achilas verkia dėl tėvo ir Patroklo, Priamas dėl Hektoro. Achilas pakelia senelį ir sako, kad dievai žmonėms skiria ir vargų, ir džiaugsmo. Jis liepia slapčia nuplauti kūną, pats paguldo jį į vežimą ir atsiprašo Patroklo vėlės.
Achilas ragina Priamą pavalgyti ir primena Niobę, kuri, netekusi visų dvylikos vaikų, vis tiek prisiminė valgį. Abu ilgai žiūri vienas į kitą ir stebisi. Priamas paprašo vienuolikos dienų laidotuvėms, ir Achilas pažada tiek laiko nekariauti. Naktį Hermėjas pažadina Priamą ir slapta išveda iš stovyklos. Trojoje vežimą su kūnu pirmoji pamato Kasandra ir pašaukia visus. Hektorą aprauda Andromachė, motina Hekabė ir Helena, kuri sako, kad per dvidešimt metų iš Hektoro negirdėjo nė vieno piktesnio žodžio. Devynias dienas trojėnai veža malkas, dešimtą sudegina Hektoro kūną, kaulus sudeda į auksinę urną ir supila kapą. Epas baigiasi žodžiais apie Hektoro laidotuves.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl Apolonas I giesmėje siunčia į achajų stovyklą marą?
2. Kas sulaiko Achilą, kai jis I giesmėje griebiasi kalavijo prieš Agamemnoną?
3. Kodėl Achilas IX giesmėje atmeta Agamemnono dovanas ir atsisako grįžti į kovą?
Agamemnonas prisipažįsta suklydęs ir per pasiuntinius Odisėją, Ajantą ir Foiniką žada grąžinti Briseidę, duoti aukso, žirgų, savo dukterį į žmonas ir septynis miestus. Achilas svetingai priima pasiuntinius, bet dovanas atmeta, nes Agamemnonas jį viešai pažemino ir apgavo. Jis primena motinos pranašystę: „Žus man grįžimo diena, bet paliks šlovė nemirtinga“, jei liks prie Trojos, o namie gyvens ilgai be šlovės. Įžeista garbė jam svarbesnė už draugų nelaimę, todėl jis sako stosiąs į kovą tik tada, kai Hektoras pasieks mirmidonų laivus. Dėl šio išdidumo vėliau žūsta Patroklas.
Rašiniui: Išdidumas
4. Kodėl Patroklas XVI giesmėje eina į mūšį apsirengęs Achilo šarvais?
5. Kurį Dzeuso sūnų XVI giesmėje nukauna Patroklas?
6. Kodėl Hektoras XXII giesmėje lieka už miesto vartų laukti Achilo, nors tėvai maldauja grįžti?
Priamas ir Hekabė nuo mūro maldauja sūnų grįžti į miestą, nes Achilas daug stipresnis. Hektoras gėdijasi, kad nepaklausė Polidamanto ir pražudė daug trojėnų karių, ir nenori, kad kas nors pasakytų, jog jis pasikliovė savo jėga ir pražudė žmones. Todėl jis nusprendžia arba nukauti Achilą, arba garbingai žūti prie tvirtovės. Pamatęs Achilą, jis išsigąsta ir bėga, bet galiausiai, Atėnės apgautas, stoja į kovą: „Drąsiai į dvikovą stoti: nukausiu ar būsiu nukautas.“ Hektoras miršta gindamas savo miestą, todėl jis laikomas garbės, pareigos ir tėvynės meilės įkūnijimu.
Rašiniui: TėvynėMirtis
7. Kieno pavidalu Atėnė XXII giesmėje apgauna Hektorą?
8. Ką Andromachė veikia, kai Achilas nukauna Hektorą?
9. Kodėl Achilas XXIV giesmėje liepia tarnaitėms nuplauti Hektoro kūną slapčia nuo Priamo?
10. Kaip Priamas sujaudina Achilą XXIV giesmėje ir ką parodo jų susitikimas?
Senas Priamas, palydėtas Hermėjo, naktį ateina į Achilo palapinę, apkabina jo kelius ir bučiuoja rankas, nužudžiusias jo sūnus. Jis prašo: „Tėvą tu savo atmink, prilygstantis dievui Achilai“. Achilas prisimena savo tėvą Pelėją, kuriam senatvėje jis nebus atrama, ir draugą Patroklą, o Priamas verkia dėl Hektoro. Abu verkia kartu. Achilas pakelia senelį, liepia nuplauti Hektoro kūną ir pažada vienuolika dienų nekariauti, kad trojėnai galėtų jį palaidoti. Susitikimas parodo, kad bendras sielvartas priešus padaro žmonėmis: rūstus karys parodo gailestį.
Rašiniui: UžuojautaŽmogaus vertė
11. Kiek dienų Priamas paprašo Achilo nekariauti, kad trojėnai galėtų palaidoti Hektorą?
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.