Kalbininkasbiblioteka

Justinas Marcinkevičius · 1930–2011

„Eilėraščiai“ konspektas

Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.

Atnaujinta

Kartoti kortelėmis (32)Kūrinys, tekstas ir skaitymo planas

Apie ką „Eilėraščiai“?

Dešimt Justino Marcinkevičiaus eilėraščių, daugiausia iš 1966–1989 m. Jų pasaulis yra kaimas, kurio laukai, darbai ir močiutės tampa visos Lietuvos ženklu. Poetas dažnai kalba tautos vardu, maldos ar giesmės intonacija, o gimtąją kalbą laiko tautos gyvybės pagrindu.

Įsimink

  1. Justinas Marcinkevičius (1930–2011) yra vienas populiariausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios Lietuvos poetų.
  2. Kaimiškoji tėviškė jo lyrikoje tampa visos Lietuvos metonimija.
  3. Svarbiausios temos: tėvynė, gimtosios kalbos likimas, žodžio prasmė ir jėga.
  4. Perkuria tautosakos modelius ir religinių žanrų poetiką: maldą, pamokslą, litaniją.
  5. Sovietmečiu jo kūryba saugojo tautinę kultūrą ir savimonę; 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.

„Eilėraščiai“: argumentai rašiniui

  • Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas Eilėraštyje „Tai gražiai mane augino“ laukas, pieva, kelias ir upė užaugina vaiką, o iš jų vardų išauga vienas žodis.Tai rodo Tėvynė čia yra vaikystės kraštovaizdis, virtęs kalba: ji žmogų užaugina, todėl tampa jo dalimi.
    „vienas žodis: Lietuva.“
    Kontekstas Susiek su J. Marcinkevičiaus drama „Mažvydas“: ir ten žodis ir kalba yra tėvynės pamatas.
  • Ką darbas reiškia žmogaus gyvenime?Epizodas Eilėraštyje „Močiutės mūsų“ moterys dirba ir gimdo, kol nugriūva ir nebeatsikelia.Tai rodo Tylus moterų darbas čia yra tai, kas išlaiko tautą: jų krūtine išpenėta visa Lietuva.Kontekstas Palygink su Žemaitės apsakymais: ir ten kaimo moters darbas yra namų pagrindas.
  • Ar žmogus gali likti laisvas nelaisvėje?Epizodas Eilėraštyje „1989 m. Vasario 16-oji“ žmonės prikalti prie savo kalbos ir prirakinti prie istorijos, bet jie nekalti, tik iškankinti.Tai rodo Pavergta tauta išliko ir keliasi iš kapo: laisvė joje gyvavo, kol gyva buvo kalba.
    „Diena atrištom akim.“
    Kontekstas Eilėraštis parašytas Sąjūdžio laikais, kai tauta ėmė atvirai kalbėti apie savo istoriją ir laisvę.
  • Kaip mintis apie mirtį keičia žmogaus požiūrį į gyvenimą?Epizodas Eilėraštyje „Pasigailėjimo, arba Vėlinių sonetas“ pasigailėjimo prašoma visiems, gyviems ir mirusiems, o vaikas nujaučia, kad tamsa yra šviesos tąsa.Tai rodo Mintis apie mirtį čia moko užuojautos kiekvienam žmogui: mirusieji ir gyvieji susiję.Kontekstas Vėlinės, lapkričio 2-oji, yra mirusiųjų atminimo diena: tada gyvieji prisimena visus išėjusius.
  • Ar tikėjimas žmogui yra atrama, ar našta?Epizodas Eilėraštyje „Nusilenkimas žolei“ kalbantysis renkasi žolės tikėjimą: žolė tyliai aukojasi ir kaip Kristus plauna mums kojas, nors ją trypiame.Tai rodo Toks tikėjimas guodžia, nes nieko iš žmogaus nereikalauja: jis remiasi nuolankumu ir pasiaukojimu.Kontekstas Palygink su S. Gedos poema „Strazdas“: ir ten paprastas žmogus ir gamta tampa šventumo vieta.

„Eilėraščiai“: epocha

  • Sovietų okupuota Lietuva; dauguma šių eilėraščių parašyti 1966–1989 m.
  • Rinkiniuose „Mediniai tiltai“ (1966) ir „Liepsnojantis krūmas“ (1968) sakralizuojami kaimo buities vaizdai
  • 1989 m. Vasario 16-ąją Sąjūdis jau veikė, bet nepriklausomybė dar nebuvo atkurta

„Eilėraščiai“: autorius

  • Gimė 1930 m. Važatkiemyje (dabar Prienų r.), 1954 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete
  • Parašė dramų trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“; vertė Mickevičių, Puškiną, „Kalevalą“
  • 1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu; mirė 2011 m. Vilniuje

„Eilėraščiai“: kūrinys

  • Skaitome dešimt eilėraščių; po aštuoniais nurodyti parašymo metai, nuo 1966 iki 1981 m.
  • „Pasigailėjimo, arba Vėlinių sonetas“ yra sonetas: du ketureiliai ir du trieiliai
  • Keli eilėraščiai baigiasi beveik pradžios žodžiais; „Kad giedočiau tave“ gale „čiulbėčiau“ virsta „giedočiau“
  • „Neši mane arčiau savęs, žemele“ posmai ilgėja nuo vienos eilutės iki penkių
  • „Ant vasaros kaklo…“ eilutės rimuojasi poromis, o paskutinė eilutė pakartoja pirmąją

„Eilėraščiai“: temos

„Eilėraščiai“: veikėjai

  • Lyrinis subjektasašdažnai kalba tautos vardu, lyg pamokslininkas ar pranašas, kreipiasi į Lietuvą
  • Močiutės„Močiutės mūsų“kasa bulves, gimdo, verpia ir dirba, kol nugriuvusios nebeatsikelia; virsta žeme
  • Vyrai„Močiutės mūsų“išeina į karą ir medžioja vieni kitus, o sugrįžę geria ir ilgai kalba
  • Motina ir gimtinė„Lopšinė gimtinei ir motinai“susilieja į vieną; kalbinama kaip balta gulbė ir juodų arimų gėlė, migdoma kaip vaikas
  • Artojai„Neši mane…“sėdi ant kalnelio prie namų, lyg jau nudirbę darbus; amžinybė atsiklaupusi plauna jų nuvaikščiotas kojas
  • Žolė„Nusilenkimas žolei“tyliai aukojasi, žmonių trypiama, bet bėga arčiau, kad pakiltų aukščiau už juos ir visus užklotų
  • Baltas brolis„Neši mane…“stovi po rugių baldakimu; kalbantysis prašo pasodinti jį brolio dešinėje

„Eilėraščiai“: sąvokos

  • Anafora„Senoje abėcėlėje“ dauguma eilučių prasideda žodžiais „taip“ arba „šitaip“
  • Kreipinys„Lopšinėje gimtinei ir motinai“ gimtinė kalbinama balta gulbe ir juodų arimų gėle
  • Metafora„Kad giedočiau tave“ kalbantysis prašo gimtinės dangaus „pilkam akmenėliui čiulbėti“: tas akmenėlis yra jis pats
  • Sonetas„Pasigailėjimo, arba Vėlinių sonetas“: keturiolika eilučių, du ketureiliai ir du trieiliai
  • Paronomazija„Ant vasaros kaklo…“ gale suvedami panašiai skambantys žodžiai nužengę ir nusižengę

„Eilėraščiai“: sąsajos

  • Žodis ir kalbaJustinas Marcinkevičius, drama „Mažvydas“
  • Tauta ir laisvėVincas Kudirka, „Tautiška giesmė“
  • Kultūros herojaiSigitas Geda, poema „Strazdas“

„Eilėraščiai“: citatos

  • „vienas žodis: Lietuva.“
    „Tai gražiai mane augino“, lyrinis subjektas
  • „Todėl, kad tu – tėvynė.“
    „Lopšinė gimtinei ir motinai“, lyrinis subjektas gimtinei
  • „šitaip tik meldžiamės arba mirštam.“
    „Nusilenkimas žolei“, lyrinis subjektas
  • „Diena atrištom akim.“
    „1989 m. Vasario 16-oji“, lyrinis subjektas
  • „Prie savo kalbos prikalti,“
    „1989 m. Vasario 16-oji“, apie tautos žmones
Ar konspektas padėjo?

Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai