Icchokas Meras · 1934–2014
Romanas apie Vilniaus getą Antrojo pasaulinio karo metais. Geto komendantas Šogeris žaidžia šachmatais su siuvėjo sūnumi Izaoku, ir nuo partijos baigties priklauso Izaoko bei geto vaikų gyvybė. Tarp partijos epizodų pasakojama Izaoko ir Esteros meilė bei Izaoko brolių ir seserų likimai.
Atnaujinta
98 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 17 d.
Savo knygoje, apie 30 min. Paskyros nereikia.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Lygiosios būtų išsaugojusios visus, ir jį patį. Tyrėja Žana Raškevičiūtė šį pasirinkimą laiko Izaoko brandos viršūne.
„Ar yra pasaulyje bent vienas žmogus, kurs norėtų mirti?“Kontekstas Palygink su A. Camus „Maru“: ir ten žmogus nelaisvės sąlygomis pats renkasi, kaip elgtis.
„Pavasario saulė šviečia kaip Buzios šypsena“Kontekstas Esterą Izaokas vadina Buzia, pagal Šolom Aleichemą: meilė jo kalboje susiejama su žydų literatūros tradicija.
„Šachmatai – loterija, pasaulis – loterija, ir tavo gyvenimas – loterija.“Kontekstas Palygink su A. Škėmos apysaka „Izaokas“: ir ten biblinis Izaoko aukojimas tampa XX a. likimo simboliu.
Maskvos žurnalo redakcija 1963 m. reikalavo daugiau komunistų ir kovos, kritikavo Šolom Aleichemo intonacijas. Lietuviškame leidime aštuntasis skyrius liko.
„Šachmatai – loterija, pasaulis – loterija, ir tavo gyvenimas – loterija.“Šogeris Izaokui partijos pradžioje
„Ar yra pasaulyje bent vienas žmogus, kurs norėtų mirti?“Izaokas mintyse, partijos pradžioje
„Pavasario saulė šviečia kaip Buzios šypsena“Izaokas
„Panorau, kad nebūtų aplinkui siaurų gatvelių, aptvertų aukšta geto tvora.“Izaokas
Vokiečiai Vilniaus getą įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. senamiestyje ir suvarė į jį per 40 tūkstančių žydų. Žmonės buvo išvežami ir šaudomi Paneriuose, masinių žudynių vietoje prie Vilniaus. 1942 m. sausį gete įsikūrė ginkluotas pogrindis, jam vadovavo Izaokas Vitenbergas. Getas likviduotas nuo 1943 m. rugsėjo 23 d.
Icchokas Meras (1934–2014) gimė Kelmėje. 1941 m. liepą naciai sušaudė jo tėvus, o berniuką priglaudė ir užaugino lietuviai valstiečiai. 1958 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo gamyklos konstruktorių biure, vėliau Lietuvos kino studijos redaktorius. 1972 m. su šeima išvyko į Izraelį, o jo knygos buvo išimtos iš Lietuvos bibliotekų. 2010 m. gavo Lietuvos nacionalinę premiją. Rašyti apie Vilniaus getą jį ragino žydų gelbėtoja Ona Šimaitė. Vėliau Meras rašė, kad jam trūko kalbėjimo apie ištvermę, orumą ir vidinę laisvę nelaisvėje.
Romanas 1963 m. rudenį išspausdintas žurnale „Pergalė“, o metų pabaigoje išleistas knyga. Tais pačiais metais rusišką vertimą svarstė Maskvos žurnalo „Družba narodov“ redakcija. Ji reikalavo daugiau komunistų, sovietinės armijos ir kovos, kritikavo Šolom Aleichemo intonacijas ir nelinijinį pasakojimą. Rusiškai žurnale romanas pasirodė tik 1965 m., pavadintas „Amžinas šachas“, be aštuntojo skyriaus apie Kasrielį ir su smarkiai pataisytu ketvirtuoju. Lietuviškame leidime aštuntasis skyrius liko. Romanas išverstas į daugelį kalbų, angliškai pavadintas „Stalemate“. 2026 m. jį vėl išleido „Tyto alba“.
Kiekvienas romano skyrius prasideda vienos ilgos šachmatų partijos epizodu. Pinasi trys linijos: partija, Izaoko gyvenimas gete su Estera ir Janeku iki partijos ir septynių Abraomo Lipmano vaikų likimai. Lyginiuose skyriuose pasakojama po vieno vaiko lemtį, kiekviena kaip atskira novelė, dažnai paties veikėjo balsu. Tyrėjos Žanos Raškevičiūtės pastebėjimu, žūčių Meras nevaizduoja. Ji ir Loreta Mačianskaitė Abraomo ir Izaoko vardus sieja su Pradžios knygos pasakojimu apie Izaoko aukojimą, o jaunuolių meilę lydi Šolom Aleichemo „Giesmių giesmė“.
Bendrajame kurse romaną galima pasirinkti IV gimnazijos klasėje iš XX a. antrosios pusės stambiosios prozos, išplėstiniame kurse iš tos pačios epochos lietuvių prozos. Programos rekomendacijos siūlo jį rinktis, kai norima gilintis į katastrofų ir karo patirtį reflektuojančią literatūrą. Rašiniams romanas tinka kalbant apie žmogaus vertę ir orumą, laisvą pasirinkimą, meilę, auką dėl kitų ir istorijos lūžius.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Romanas prasideda prie šachmatų lentos. Kai figūros sustatytos, geto komendantas Šogeris suspaudžia saujose baltą ir juodą pėstininką ir, stipriai juos kratydamas, klausia, kieno bus pirmas ėjimas. Izaokas mato, kad komendantas jaudinasi. Šogeris aiškina, kad viskas yra loterija, ir leidžia rinktis. Izaokas pasirenka kairę ranką ir jam tenka baltosios figūros. Šogeris piktai nusijuokia, kad tai žydiška laimė. Izaokas galvoja, kad nenori mirti, ir padaro pirmąjį ėjimą. Jau iš jo minčių matyti, kad partija susijusi su jo gyvybe.
Antroje skyriaus dalyje pasakoja pats Izaokas ir kreipiasi į skaitytoją. Pavasarį jis pirmą kartą pamato mergaitę, kuri gyvena kitame geto pakraštyje. Prisiminęs pirmą vaikystėje perskaitytą knygą, Šolom Aleichemo „Giesmių giesmę“, jis pavadina ją Buzia, o save Šimeku. Grįžęs iš darbo, Izaokas laukia jos ant akmeninio slenksčio, susipažįsta ir prisistato: Izaokas Lipmanas, siuvėjo sūnus. Mergaitės plaukai pelenų spalvos, akys didelės ir mėlynos. Ji vardu Estera, jai šešiolika, jam septyniolika su puse. Jos tėvas gydytojas, motina medicinos sesuo, abu dirba geto ligoninėje. Estera nepastebi, kad Izaokui trūksta pusės piršto: prieš metus Šogeris liepė jam pakelti geležinę plytą, užšoko ant jos ir nugnybo jam pusę piršto. Kieme juos užkalbina Janekas, kuris sako esąs lenkas. Šią dalį nutraukia tėvas, kuris pasišaukia Izaoką padėti surasti seserį Iną.
Laisvai skaityti galima tik romano pradžią, todėl toliau pasakojame tik tai, ką vienodai aprašo keli tyrėjai ir recenzentai, o daug detalių lieka pačiai knygai. Partija tęsiasi per visą romaną: kiekvienas skyrius prasideda nauju jos epizodu. Sąlyga tokia: jei laimės Izaokas, geto vaikai liks gyvi, bet jis pats turės mirti; jei laimės Šogeris, vaikai žus, o Izaokas liks gyvas. Tik lygiosios išgelbėtų visus. Izaoko mintys pateikiamos kabutėse, jų Šogeris negirdi, girdi tik skaitytojas.
Ina Lipman, Izaoko sesuo, yra garsi dainininkė, prieš karą apkeliavusi beveik visą pasaulį. Pirmame skyriuje Estera paklausia, ar ta garsioji dainininkė yra jo sesuo, ir Izaokas tai patvirtina. Vėliau jis su tėvu eina jos ieškoti. Inos istorija pasakojama kaip vidinis monologas, ir Ina žūva. Raškevičiūtės pastebėjimu, savo veikėjų mirties Meras nevaizduoja: jam svarbiau, kaip žmogus laikosi.
Paaiškėja, kodėl lenkas Janekas gyvena gete. Jo draugas Meika, Esteros brolis, žuvo. Tada Janekas savo noru atėjo į getą su geltona žvaigžde ant krūtinės, kad saugotų žuvusio draugo šeimą.
Rachilė, viena Abraomo dukterų, po nacių medicinos eksperimento pagimdo kūdikį ir jį nužudo. Tyrėjos Raškevičiūtės teigimu, romanas jos poelgio nevertina ir palieka skaitytojui klausimą, ar tai buvo pasipriešinimas režimo tvarkai. Šis skyrius itin nepatiko Maskvos redaktoriams, ir rusiškoje žurnalo versijoje nužudymo epizodo neliko.
Izaokas nori pradžiuginti Esterą gėlėmis, bet gete jos uždraustos. Izaokas vis bando įnešti į getą gėlių, o sargybiniai už tai jį muša. „The Complete Review“ recenzento teigimu, šis mažas poelgis rodo, kad net gete nacių valdžia nėra visagalė.
Geto pogrindžio narys Rudis pasiūlo Izaokui, Esterai ir Janekui sudaryti kovinį trejetą. Tačiau draugai sužino, kad Janekas išvežtas. Izaokas ir Estera ryžtasi išeiti iš geto ieškoti Janeko, nes jis galbūt išsigelbėjo.
Kasrielis, Abraomo sūnus, yra filosofijos studentas ir save vadina antžmogiu. Šogeris pasirenka jį išdaviku ir verčia išduoti geto pogrindį. Kad sūnus neišduotų, tėvas liepia jam nusižudyti, ir Kasrielis nusižudo. Kaip tik šio skyriaus neliko rusiškame žurnale: vyriausiasis redaktorius jį laikė bailumo pateisinimu.
Riva Lipman, viena Abraomo dukterų, pasitraukia iš geto. Ji ir Antanas žūva anapus geto tvoros. Raškevičiūtė šį skyrių apibūdina kaip jų priešmirtinį dialogą.
Vėliau pasakoja pats Janekas. Jis išsigelbėja iš sunkvežimio, kuriuo vežami žmonės.
Tik vėlai romane paaiškėja partijos priešistorė. Šogeris nori išvežti geto vaikus, ir Abraomas Lipmanas eina pas jį prašyti, kad juos paliktų. Komendantas pasiūlo Izaoko partiją su jau žinoma sąlyga. Raškevičiūtė, kaip ir jos cituojamas Rimvydas Šilbajoris, šią sceną sieja su Biblija: Abraomas turi aukoti sūnų. Tačiau ji pabrėžia skirtumą: auką čia lemia komendantas, užėmęs Dievo vietą.
Partijos pabaigoje Izaokas turi rinktis tarp lygiųjų ir pergalės. Lygiosios išsaugotų visus, ir jį patį, bet jis renkasi pergalę, nors žino, kad ji kainuos jam gyvybę, ir Šogeris pralaimi. Raškevičiūtė pavadinimą aiškina taip: lygiosios trunka tik akimirką, kol Izaokas svarsto. Jo pasirinkimą ji laiko brandos viršūne, nes baimę dėl savęs Izaokas iškeičia į atsakomybę už kitus.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl Izaokas partijos pabaigoje atsisako lygiųjų?
Pagal partijos sąlygą, jei laimės Izaokas, geto vaikai liks gyvi, bet jis pats turės mirti, o jei laimės Šogeris, vaikai žus. Pradžioje Izaokas mintyse klausia: „Ar yra pasaulyje bent vienas žmogus, kurs norėtų mirti?“ Lygiosios būtų išsaugojusios jo gyvybę, bet pabaigoje jis renkasi pergalę, nors žino, kad ji kainuos jam gyvybę, ir Šogeris pralaimi. Raškevičiūtė šį pasirinkimą laiko brandos viršūne, nes baimę dėl savęs Izaokas iškeičia į atsakomybę už kitus.
Rašiniui: Žmogaus vertėLaisvė
2. Ką Šogerio žodžiai apie loteriją partijos pradžioje parodo apie gyvenimą gete?
Rašiniui: ValdžiaIstorija
3. Kodėl lenkas Janekas gyvena gete?
Pirmame skyriuje Janekas tik prisistato esąs lenkas, ir neaišku, ką jis veikia gete. Vėliau paaiškėja, kad žuvo jo draugas Meika, Esteros brolis. Tada Janekas savo noru atėjo į getą su geltona žvaigžde ant krūtinės, kad saugotų žuvusio draugo šeimą. Jis pasirinko dalytis pasmerktųjų likimu, ir jo vertę lemia ištikimybė draugui.
Rašiniui: Žmogaus vertėDora
4. Ką rodo Izaoko pastangos įteikti Esterai gėlių?
Rašiniui: MeilėLaisvė
5. Kodėl romane svarbūs Abraomo ir Izaoko vardai?
Šogeris nori išvežti geto vaikus, ir Abraomas Lipmanas eina pas jį prašyti juos palikti. Komendantas pasiūlo Izaoko partiją, todėl tėvas sutinka rizikuoti sūnumi, kad išgelbėtų vaikus. Tyrėjos šiuos vardus sieja su Pradžios knygos pasakojimu apie Izaoko aukojimą, kai Abraomas turi aukoti sūnų. Tačiau Raškevičiūtė pabrėžia, kad čia auką lemia geto komendantas, užėmęs Dievo vietą.
Rašiniui: Tikėjimas
6. Kokios spalvos figūros tenka Izaokui, kai jis pasirenka kairę Šogerio ranką?
7. Kaip Izaokas pavadina Esterą, prisiminęs pirmą vaikystėje perskaitytą knygą?
8. Kas nutiks, jei partiją laimės Izaokas?
9. Kodėl lenkas Janekas savo noru atėjo į getą?
10. Kodėl Abraomas Lipmanas liepia sūnui Kasrieliui nusižudyti?
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Kas lemia žmogaus vertę?
Tema: Žmogaus vertė
Ar žmogus gali likti laisvas nelaisvėje?
Tema: Laisvė
Ar meilė gali pakeisti žmogų?
Tema: Meilė
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.