Kalbininkasbiblioteka

Antanas Baranauskas · 1835–1902

„Anykščių šilelis“ konspektas

Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.

Atnaujinta

Kartoti kortelėmis (27)Kūrinys, tekstas ir skaitymo planas

Apie ką „Anykščių šilelis“?

Poema apie Anykščių šilą. Kalbantysis prisimena, koks gražus buvo miškas, ir pasakoja, kaip jį kirto karta po kartos: pirmieji iš bado, vėlesni dėl pinigų ir arielkos, o tėvų užaugintą šilą sunaikino kučmeistras. Šilo likimas poemoje susietas su tautos likimu ir jos dainomis.

Įsimink

  1. Antanas Baranauskas, XIX a. vidurys, romantizmas.
  2. Poema apie Anykščių šilą: koks jis buvo, kaip buvo iškirstas ir kas liko.
  3. Miškas aprašomas visais pojūčiais: vaizdais, kvapais, garsais.
  4. Šilo likimas yra tautos likimas: miškas susietas su tėvyne, dainomis ir tikėjimu.
  5. Poema baigiasi ten, kur prasidėjo, o giesmė lieka nepabaigta.

„Anykščių šilelis“: argumentai rašiniui

  • Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas Kalbantysis lygina suaugusias medžių viršūnes su lietuvių širdimis, susijungusiomis į vieną.Tekste, 14 psl. Tai rodo Miškas tampa tėvynės paveikslu: jo netektis yra ir tautos netektis, o išsaugotas miškas yra tautos vienybė.
    „int vieną tėvynę“
    Kontekstas Poema parašyta 1858–1859 m., kai Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis: gamtos grožis tampa tautinio sąmoningumo kalba.
  • Ko žmogus gali išmokti iš gamtos?Epizodas Naktį miške girdėti, kaip krinta rasa ir šnibžda medžiai, todėl širdyje nutyla visos pajautos.Tekste, 7 psl. Tai rodo Gamta poemoje moko žmogų ramybės ir maldos: siela, išgirdusi miško tylą, kyla prie Dievo.
    „Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta.“
    Kontekstas Susiek su K. Donelaičio poema „Metai“: ir ten gamta yra mokytoja, o žmogus mokosi iš jos dėkingumo.
  • Ar žmogus gali atitaisyti savo klaidas?Epizodas Neberadę miškų, tėvai bendru sutarimu užleidžia dirvas šileliui ir saugo jį, nelauždami nė mažiausio žabo.Tekste, 16 psl. Tai rodo Protėvių klaidą galima atitaisyti tik visiems kartu: susitarimas ir rūpestis grąžina tai, ką godumas buvo sunaikinęs.
    „kaip broliai visi susižadę“
    Kontekstas Baranauskas, vėliau Seinų vyskupas, poemą rašė dar jaunas; jo gimtosios Anykščių apylinkės čia tampa visos Lietuvos paveikslu.
  • Kaip valdžia keičia žmogų?Epizodas Kučmeistras uždraudžia anykštėnams ganyti ir grybauti, o pats naktimis slapta kerta ir parduoda šilą, meluoja vyresnybei ir muša verkiančius žmones.Tekste, 17 psl. Tai rodo Valdžia kučmeistrui tampa savivale: draudimai galioja kitiems, o jis pats naikina tai, ką turėjo saugoti.
    „Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo“
    Kontekstas Palygink su V. Kudirkos „Viršininkais“: ir ten valdininkas savo galią naudoja sau, o ne žmonėms.

„Anykščių šilelis“: epocha

  • XIX a. vidurys, romantizmas: domimasi tautos praeitimi, gamta, tautosaka
  • Lietuva priklauso carinei Rusijai; baudžiava panaikinta tik 1861 m.

„Anykščių šilelis“: autorius

  • 1835–1902; gimė Anykščiuose, todėl šilą pažinojo nuo vaikystės
  • Poemą rašė jaunas, mokydamasis kunigystės; vėliau tapo Seinų vyskupu
  • Pasakojama, kad rašė norėdamas įrodyti, jog lietuvių kalba tinka poezijai
  • Domėjosi kalbotyra, tyrė lietuvių tarmes

„Anykščių šilelis“: kūrinys

  • Lyrinė aprašomoji poema, 342 eilutės
  • Trys dalys: iškirstas šilas dabar, buvusio šilo grožis, šilo istorija ir sunaikinimasTekste
  • Pirmos 18 eilučių po 11 skiemenų, kitos po 13; visos rimuojamos poromisTekste
  • Parašyta 1858–1859 m. (pirma dalis pažymėta: 1858 m. Anykščiuose)Tekste
  • Pirmą kartą išspausdinta L. Ivinskio kalendoriuose 1860–1861 m.

„Anykščių šilelis“: temos

„Anykščių šilelis“: veikėjai

  • Kalbantysislyrinis subjektasanykštėnas, kalba savo žmonių vardu; prisimena šilą ir gedi joTekste
  • Šilelispersonifikuotaskvėpuoja, ūžia, gydo ir maitina; badmetį pats ragina žmones kirstiTekste
  • Seneliaijų atmintis saugo senuosius ąžuolynus ir pušynusTekste
  • Tėvaiteigiamas veikėjasužleido dirvas šileliui ir saugojo jį kaip didžiausią turtąTekste
  • Proanūkiaineigiamas veikėjasveža mišką į miestelį parduoti, pinigus daugiausia praleidžia arielkaiTekste
  • Kučmeistrasneigiamas veikėjasuždraudžia ganyti ir grybauti, o pats naktimis kerta ir parduoda šiląTekste

„Anykščių šilelis“: sąvokos

  • Retoriniai klausimaipradžioje klausiama, kur dingo miško grožis, ūžimas, paukščiai ir žvėrysTekste
  • Personifikacijamiškas pasigaili žmonių, apsiverkia rasa ir prabylaTekste
  • Palyginimaslakštingalos balsas įsmenga į sielą „lyg Lietuvos dainos“Tekste
  • Garsažodžiaiantys šaukia „pry! pry! pry!“, tilvikas „ri-u! ri-u! ri-u!“Tekste
  • Žiedinė kompozicijapabaigoje vėl kalnai pliki ir kelmuoti, kaip pirmoje eilutėjeTekste

„Anykščių šilelis“: sąsajos

  • GamtaKristijonas Donelaitis, „Metai“
  • Grybų aprašymasAdomas Mickevičius, „Ponas Tadas“; poemoje Mickevičius paminėtasTekste
  • Tautosakapasaka „Eglė žalčių karalienė“: žalktienė virsta egleTekste
  • Praeities ilgesysMaironis, „Trakų pilis“

„Anykščių šilelis“: citatos

  • „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! / Kas jūsų grožei senobinei tiki?“
    kalbantysisRasti tekste
  • „Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“
    kalbantysisRasti tekste
  • „Ir vis dūšion įsmenga - lyg Lietuvos dainos.“
    apie lakštingalos balsąRasti tekste
  • „Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę, / Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę.“
    kalbantysisRasti tekste
  • „Broliukai, ginkitės nuo bado! / Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!“
    miškasRasti tekste
  • „Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti / Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti.“
    kalbantysisRasti tekste
  • „Mat toj pati galybė, ką miškus sugraužė, / Širdį, dūšią apgriuvo... ir giesmę nulaužė.“
    kalbantysisRasti tekste
Ar konspektas padėjo?

Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai