Sofoklis · apie 497–406 pr. Kr.
„Antigonė“ konspektas
Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.
Atnaujinta
Apie ką „Antigonė“?
Senovės graikų tragedija apie Edipo dukterį Antigonę, kuri, nepaisydama karaliaus Kreonto draudimo, palaidoja išdaviku paskelbtą brolį Polineiką. Kreontas pasmerkia ją mirti ir neklauso nei sūnaus, nei pranašo, kol tampa per vėlu. Tragedija klausia, kam žmogus turi paklusti pirmiausia, ar valdovo įsakymui, ar sąžinei ir dievų įstatymams.
Įsimink
- Sofoklio tragedija, parodyta Atėnuose apie 441 m. pr. Kr.; parašyta Tėbų mitų motyvais.
- Kreontas uždraudžia laidoti Polineiką, puolusį gimtuosius Tėbus; už nepaklusnumą gresia mirtis.
- Antigonė du kartus užberia brolio kūną dulkėmis ir, sučiupta, nieko neneigia.
- Kreontas uždaro ją gyvą uolos oloje; Antigonė pasikaria, Haimonas ir Euridikė nusižudo.
- Chorą sudaro Tėbų senoliai; pabaigoje jie pataria Kreontui išlaisvinti Antigonę.
„Antigonė“: argumentai rašiniui
- Kaip valdžia keičia žmogų?Epizodas Kreontas reikalauja paklusti valdovui visame ir sūnaus žodžius, kad vieno žmogaus miestas nėra miestas, laiko išdavyste.Tai rodo Valdžia jį padaro kurčią kitų balsams: valdovas, kuris nebeklauso, tampa tironu.Kontekstas Palygink su Aischilo „Prikaltuoju Prometėju“: ir ten asmuo stoja prieš valdžios valią.
- Ar dorumas visada atsiperka?Epizodas Antigonė palaidoja brolį, nes taip liepia nerašyti dievų įstatymai, ir už tai gyva uždaroma oloje.Tai rodo Dora jai kainuoja gyvybę, bet Teiresijo pranašystė parodo, kad dievai jos pusėje: teisybė nebūtinai laimi, bet lieka teisybe.Kontekstas Susiek su A. Landsbergio drama „Penki stulpai turgaus aikštėje“: ir ten nepalaidoti partizanai kelia tą patį klausimą.
- Kada išdidumas tampa silpnybe?Epizodas Kreontas neklauso nei Haimono, nei Teiresijo ir nusileidžia tik išsigandęs pranašystės.Tai rodo Išdidumas jį pavėluoja: kai jis ateina prie olos, Antigonė jau pasikorusi, o sūnus nusižudo jo akyse.Kontekstas Palygink su Ž. Anujaus „Antigone“: XX a. ta pati istorija rodoma kaip asmens ir valdžios ginčas.
- Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas Pabaigoje Kreontas neša sūnaus kūną ir pats pripažįsta, kad sūnų ir žmoną pražudė jo sprendimai.Tai rodo Jis lieka gyvas, bet prašo vesti jį šalin, nes jaučiasi lyg miręs: kaltė yra bausmė, sunkesnė už mirtį.Kontekstas Susiek su J. Degutytės eilėraščiu „Antigonė“: lietuvių poetė Antigonę paverčia ištikimybės simboliu.
„Antigonė“: epocha
- V a. pr. Kr. Atėnai; tragedijos vaidintos per Didžiąsias Dionisijas, dievo Dioniso šventę
- Tragedijų siužetai imti iš mitų; dramaturgai varžydavosi dėl pergalės
- Veiksmas vyksta mitiniuose Tėbuose iškart po to, kai broliai Eteoklis ir Polineikas žuvo vienas nuo kito
„Antigonė“: autorius
- Sofoklis (apie 497–406 m. pr. Kr.), gimęs Kolone prie Atėnų; buvo išrinktas strategu
- Sukūrė daugiau nei 120 dramų, išliko septynios tragedijos; varžybose laimėjo 24 kartus
- Jo tragedijose vienu metu kalba trys aktoriai, choras padidėjo nuo 12 iki 15 dalyvių
„Antigonė“: kūrinys
- Prologas, parodas, penki epeisodijai su stasimais tarp jų ir eksodas
- Pirmajame stasime choras gieda, kad nėra nieko nuostabesnio už žmogų
- Antigonės ir Haimono mirties scenoje nematome, apie ją pasakoja pasiuntinys
- Su „Edipu karaliumi“ ir „Edipu Kolone“ parašyta Tėbų mitų motyvais, bet trilogijos nesudaro
- Lietuviškai pirmą kartą 1903 m.; Antano Dambrausko vertimas išleistas 1974 m.
„Antigonė“: temos
„Antigonė“: veikėjai
- AntigonėEdipo duktėpalaidoja brolį, nepaisydama Kreonto draudimo; gyva uždaryta oloje, pasikaria
- IsmenėAntigonės sesuobijo valdžios ir atsisako padėti; vėliau nori mirti kartu, bet sesuo jos neprileidžia
- KreontasTėbų valdovasJokastės brolis; uždraudžia laidoti Polineiką ir nusileidžia per vėlai
- HaimonasKreonto sūnusAntigonės sužadėtinis; gina ją prieš tėvą, o radęs ją mirusią, persmeigia save kardu
- Teiresijaspranašasaklas Tėbų pranašas; iš paukščių ir aukų ženklų supranta, kad dievai pyksta
- EuridikėKreonto žmonaišgirdusi apie sūnaus mirtį, tyliai išeina ir nusižudo, prakeikusi vyrą
- sargybinispraneša apie slaptą palaidojimą, vėliau atveda sučiuptą Antigonę
- chorasTėbų senoliaiiš pradžių pritaria Kreontui, išėjus Teiresijui pataria jam nusileisti
„Antigonė“: sąvokos
- PrologasAntigonės ir Ismenės pokalbis prieš choro įėjimą supažindina su Kreonto įsakymu
- Stasimaschoro giesmė tarp epeisodijų, pavyzdžiui, apie žmogų arba apie nenugalimą meilę
- Tragiškasis konfliktassusiduria valdovo įstatymas ir nerašyti dievų įstatymai, ir abi pusės lieka nelaimingos
- Katarsisžiūrovas, išgyvendamas Antigonės ir Kreonto kančią, jaučia užuojautą bei baimę ir dvasiškai apsivalo
„Antigonė“: sąsajos
- Asmuo prieš valdžiąAischilas, „Prikaltasis Prometėjas“
- Nepalaidoti partizanaiAlgirdas Landsbergis, „Penki stulpai turgaus aikštėje“
- Antigonė lietuvių poezijojeJanina Degutytė, eilėraštis „Antigonė“
- Ta pati istorija XX amžiujeŽanas Anujus, „Antigonė“
Ar konspektas padėjo?