Tragedija apie XIII a. Didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius vadą Herkų Mantą. Jis nepralaimi nė vieno mūšio, bet prūsai jį kaltina dviveidyste, o išdaviku jį laiko ir kryžiuočiai. Drama rodo, ko bendruomenė reikalauja iš savo vado ir ką jis praranda, gindamas tautos laisvę.
Atnaujinta
Šio kūrinio puslapių skaičiaus dar nežinome, todėl vakarų plano pasiūlyti negalime. Konspektą ir santrauką rasi žemiau.
Į ką atkreipti dėmesį
Kodėl prūsai savo vadą, nepralaimėjusį nė vieno mūšio, kaltina dviveidyste?
Herkus Mantas leidžia nužudyti savo mokytoją Hirchalsą: ką tai sako apie karo kainą žmogiškumui?
Kodėl drama baigiasi prūsams stojant į kovą ir nerodo mūšio baigties?
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Įsimink
1.
Grušas, „Herkus Mantas“: tragedija apie XIII a. Didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius vadą.
2.
Išleista ir pirmą kartą pastatyta 1957 m., tais pačiais metais gavo LSSR valstybinę premiją.
3.
Tyrėjai ją vadina pirmąja poststalininio „atlydžio“ tragedija.Plačiau
Pasak R. Pabarčienės, vien savo pasirodymu drama paneigė pokario teatrą stingdžiusią „bekonfliktiškumo teoriją“.
4.
Prūsai savo vadą kaltina dviveidyste; išdaviku jį laiko ir savieji, ir kryžiuočiai.
5.
Pabaiga atvira: mūšio baigtis ir galimas prūsų pralaimėjimas scenoje nerodomi.
Rašiniui
4▾
Kaip valdžia keičia žmogų?Epizodas Herkus Mantas leidžia nužudyti savo mokytoją Hirchalsą.Tai rodo Pasak S. Keturakio, taip vadas išduoda ir žmoniškumą, kurį visą laiką gynė: karo valdžia atima iš jo tai, dėl ko jis kovoja.Kontekstas Palygink su V. Krėvės drama „Skirgaila“: ir ten valdovas dėl tautos aukoja žmoniškumą.
Ką žmogus turi paaukoti dėl bendro reikalo?Epizodas Herkaus Manto mylimoji Kristina sudeginama, ir tai, abiejų tyrėjų teigimu, lemia prūsai.Tai rodo Laisvę ginantis vadas netenka mylimos moters dėl tų pačių žmonių, už kuriuos kovoja: bendras reikalas reikalauja asmeninės aukos.Kontekstas Grušas dramą parašė sovietmečiu (1957 m.): istorinė tema leido kalbėti apie tautos laisvę.
Kodėl savieji kartais nepasitiki tuo, kuris už juos kovoja?Epizodas Nė vieno mūšio nepralaimėjusį Herkų Mantą prūsai kaltina dviveidyste, o Samilis jį išduoda.Tai rodo S. Keturakis tai sieja su tuo, kad vadas stovi tarp dviejų kultūrų: kitoks, net ištikimas, bendruomenei atrodo įtartinas.Kontekstas Palygink su A. Kamiu „Svetimu“: ir ten bendruomenė smerkia žmogų, kuris nesielgia pagal jos normas.
Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas Paskutinėje scenoje Herkus Mantas šaukia prūsus į kovą už jų laisvę, o mūšio baigtis nerodoma.Tai rodo Kaltinamas ir išduotas vadas lieka ištikimas savo kraštui: drama baigiasi ne pralaimėjimu, o kova už laisvę.Kontekstas Susiek su J. Marcinkevičiaus drama „Mažvydas“: ir ten istorinė drama kalba apie tautos išlikimą.
Epocha
3▾
Veiksmas: XIII a. Prūsa, Didysis prūsų sukilimas prieš Vokiečių ordiną (1260–1274)
Istorinis Herkus Mantas, notangų vadas, žuvo 1273 m., nužudytas kryžiuočių
Parašyta ir išleista sovietmečiu, po Stalino mirties, vadinamuoju „atlydžio“ laiku
Autorius
3▾
Juozas Grušas (1901–1986): prozininkas ir vienas žymiausių lietuvių dramaturgų
Vėliau parašė daugiau istorinių dramų: „Barbora Radvilaitė“ (1972), „Švitrigaila“, „Unija“
Į istoriją, tyrėjų teigimu, žiūrėjo kaip į dabarties analogiją, ne kaip į tikslią kroniką
Kūrinys
4▾
Žanras: tragedija, istorinė drama
Pasak R. Pabarčienės, Grušas pratarmėje nurodo rėmęsis kryžiuočio Petro Dusburgiečio kronikaPlačiau
Iš kronikos, jos teigimu, paimti istoriniai faktai, pavyzdžiui, kad Herkus Mantas buvo įkaitas Magdeburge.
1957 m. dramą Kaune pastatė režisierius Henrikas Vancevičius
Su drama siejami M. Giedrio filmas „Herkus Mantas“ (1972) ir G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (pastatyta 1997)Plačiau
VLE filmą nurodo kaip sukurtą pagal dramą, o S. Keturakis pažymi, kad filmo titruose drama nenurodyta, ir kalba apie dvi to paties istorinio motyvo versijas.
Herkus Mantas (mirė 1273 m.) buvo žymiausias Didžiojo prūsų sukilimo prieš Vokiečių ordiną (1260–1274) vadas, kilęs iš notangų genties. Jaunystėje vokiečiai jį paėmė įkaitu, Magdeburge jis išėjo riterio mokslus ir išmoko vokiškai. Grįžęs ir prūsams sukilus, buvo išrinktas notangų vadu. 1261 m. jis sumušė kryžiuočius Pakarvių mūšyje, 1262 m. su kitų prūsų žemių sukilėliais apgulė Karaliaučiaus pilį. Sukilimo pabaigoje jis su mažu būriu traukėsi į šiaurę, slapstėsi ir buvo kryžiuočių nužudytas.
Autorius
Juozas Grušas (1901–1986) gimė Žadžiūnuose (Šiaulių valsčius), Lietuvos universitete studijavo lietuvių ir vokiečių literatūrą bei pedagogiką. Iš pradžių jis rašė noveles ir romaną „Karjeristai“ (1935), vėliau daugiausia dramas ir tapo vienu žymiausių lietuvių dramaturgų. Po „Herkaus Manto“ jis parašė daugiau istorinių dramų, tarp jų „Barborą Radvilaitę“ (1972) ir „Švitrigailą“. Pasak A. Martišiūtės-Linartienės, vėlesnėse istorinėse dramose Grušas nesiekė istorinio tikslumo ir į istoriją žiūrėjo kaip į dabarties analogiją.
„Atlydžio“ tragedija
„Herkus Mantas“ išleistas ir pirmą kartą pastatytas 1957 m., tais pačiais metais gavo LSSR valstybinę premiją. Kaune jį pastatė režisierius Henrikas Vancevičius. Literatūrologai dramą vadina pirmąja poststalininio „atlydžio“ tragedija, kuri vien savo pasirodymu paneigė pokario teatrui primestą bekonfliktiškumo teoriją. Pasak R. Pabarčienės, pratarmėje Grušas nurodo rėmęsis kryžiuočio Petro Dusburgiečio kronika. VLE Marijono Giedrio filmą „Herkus Mantas“ (1972) nurodo kaip sukurtą pagal dramą, o S. Keturakis pažymi, kad filmo titruose drama nenurodyta. G. Kuprevičius sukūrė operą „Prūsai“ (pastatyta 1997).
Kaip dramą skaito tyrėjai
1958 m. žurnalas „Lituanus“ rašė, kad lietuvių žiūrovai vargu ar galėjo nepastebėti prūsų kovos paralelės su to meto Lietuvos okupacija. R. Pabarčienė dramą vadina requiem tautai, kuri eina į savo istorijos pabaigą, ir pastebi, kad prūsai pasirinkti neatsitiktinai, nes tokia pat grėsmė kilo ir lietuviams. Ji įžvelgia ir egzistencializmo ženklų: vadas gina savo žmogiškumą prieš tautos spaudimą. S. Keturakis dramą nagrinėja kaip vieną iš kūrinių, kurių Ezopo kalba nurodo į sovietinės tikrovės paralelę.
Kodėl skaitome egzaminui
IV gimnazijos klasės bendrajame kurse „Herkus Mantas“ yra vienas iš dviejų programoje įvardytų XX a. antrosios pusės dramos kūrinių (kitas yra Marcinkevičiaus „Mažvydas“). Rašinyje drama tinka klausimams apie laisvę ir tėvynę, vado ir tautos santykį, asmens laisvę bendruomenėje, meilę ir pareigą, tikėjimą ir žmogiškumą kare.
Santrauka
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
1.
Kaip parašyta ši santrauka
Laisvai skaitomo dramos teksto lietuvių kalba internete neradome. Todėl čia perpasakojame tik tai, ką vienodai nurodo du nepriklausomi tyrėjai, Reda Pabarčienė ir Saulius Keturakis, o pabaigą patikrinome ir pagal 1958 m. žurnale „Lituanus“ išspausdintą ištrauką. Jei ką nors teigia tik vienas šaltinis, nurodome, kieno tai žodžiai. Scenų tvarkos tyrėjai neaprašo, todėl skyriai eina temomis, ne veiksmo eiga. Ši santrauka neatstoja dramos: ją būtina perskaityti knygoje.
2.
Vadas ir karas
Vyksta karas tarp kryžiuočių ir prūsų. Prūsams vadovauja Herkus Mantas. Abu tyrėjai pabrėžia, kad jis nėra pralaimėjęs nė vieno mūšio ir yra vienintelis, nepakeičiamas vadas. Diktatoriumi jie jo nelaiko ir cituoja paties Herkaus Manto žodžius, kad jis skaudžiai baudžia kiekvieną, kuris įžeidžia jo karius.
3.
Kaltinimai dviveidyste
Herkus Mantas kaltinamas dviveidyste. Tarp prūsų kaltinimų jam skamba žodžiai, kad neatsiras nė vieno prūso, kuris jo nepasmerktų. Abiejų tyrėjų teigimu, išdaviku jį laiko ir prūsai, ir kryžiuočiai. Keturakis tai sieja su tuo, kad Herkus Mantas stovi tarp dviejų kultūrų, Pabarčienė su tuo, kad bendruomenė reikalauja iš vado atsisakyti visko, kas nesutampa su jos normomis.
4.
Kristina
Herkų Mantą ir Kristiną sieja meilė. Abu tyrėjai rašo, kad Kristina sudeginama, bet nusako tai skirtingai: Keturakio žodžiais, ją sudegina prūsai, o Pabarčienės žodžiais, ji sudeginama ant laužo, patenkinus prūsų reikalavimus. Kas tiksliai įvyksta prieš tai, jie taip pat nusako skirtingai, todėl to čia neperpasakojame.
5.
Samilis ir Hirchalsas
Prūsas Samilis išduoda Herkų Mantą (Pabarčienės žodžiais, kryžiuočiams). Jo motyvus tyrėjai nusako skirtingai. Pabarčienės teigimu, Samilis nori užsitikrinti kilmingųjų prūsų teises ir keršija vadui, o Keturakio teigimu, išduoda todėl, kad vadas jį pažemino. Pats Herkus Mantas leidžia nužudyti savo mokytoją Hirchalsą; tai rašo abu tyrėjai. Keturakis priduria, kad taip vadas išduoda tai, ką visą laiką gynė, žmoniškumą.
6.
„Kuo tikiu?“
Herkus Mantas klausia, kuo jis tiki. Šį klausimą cituoja abu tyrėjai, bet su skirtingais prieš jį einančiais žodžiais, todėl neaišku, ar jie kalba apie tą pačią repliką. Pabarčienė rašo, kad žmogiškumo idėja įtikėjęs herojus atsiduria loginėje aklavietėje, o Keturakis savo cituojamą klausimą sieja su visiška herojaus dezorientacija.
7.
Pabaiga
Drama baigiasi prūsams stojant į kovą su kryžiuočiais: taip rašo Pabarčienė, tai rodo ir „Lituanus“ ištrauka. Pagal šią ištrauką, paskutinėje scenoje Herkus Mantas šaukia prūsus į kovą už laisvą Prūsiją ir laisvus prūsus. Abu tyrėjai pabrėžia, kad galimas prūsų pralaimėjimas scenoje nerodomas. Keturakis priduria, kad nerodoma ir Herkaus Manto žūtis. Paskutinius dramos žodžius, du kartus ištartą Prūsijos vardą, taria jau ne Herkus Mantas.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl prūsai savo vadą, nepralaimėjusį nė vieno mūšio, kaltina dviveidyste?
Rodyti atsakymą
Herkus Mantas yra vienintelis, nepakeičiamas prūsų vadas, bet tarp prūsų skamba žodžiai, kad neatsiras nė vieno, kuris jo nepasmerktų. Išdaviku jį laiko ir savieji, ir kryžiuočiai. S. Keturakis tai aiškina tuo, kad vadas stovi tarp dviejų kultūrų. Pasak R. Pabarčienės, Grušas rėmėsi Petro Dusburgiečio kronika, iš kurios paimta ir tai, kad Herkus Mantas buvo įkaitas Magdeburge. R. Pabarčienės teigimu, bendruomenė reikalauja, kad vadas atsisakytų visko, kas nesutampa su jos normomis. Pergalės jo neapsaugo, nes savieji juo nepasitiki.
Rašiniui: TėvynėValdžia
2. Ką Hirchalso nužudymas pasako apie karo kainą žmogiškumui?
Rodyti atsakymą
Herkus Mantas leidžia nužudyti savo mokytoją Hirchalsą. S. Keturakio teigimu, taip vadas išduoda tai, ką visą laiką gynė, žmoniškumą. Drama rodo, kad karas iš vado atima net tai, dėl ko jis kovoja; neatsitiktinai jis pats klausia, kuo tiki.
Rašiniui: ValdžiaKaltėTikėjimas
3. Kuo baigiasi drama „Herkus Mantas“?
Rašiniui: LaisvėTėvynėIstorija
4. Kodėl Kristinos likimas sustiprina dramos tragizmą?
Rašiniui: MeilėTėvynė
5. Kodėl 1957 m. drama apie XIII a. prūsus galėjo būti suprasta kaip kalba apie to meto Lietuvą?
Rodyti atsakymą
Drama parašyta sovietmečiu, po Stalino mirties, vadinamuoju atlydžio laiku. Tyrėjų teigimu, Grušas į istoriją žiūrėjo kaip į dabarties analogiją. 1958 m. žurnalas „Lituanus“ rašė, kad žiūrovai vargu ar galėjo nepastebėti prūsų kovos paralelės su Lietuvos okupacija. R. Pabarčienė pastebi, kad prūsai pasirinkti neatsitiktinai, nes tokia pat grėsmė kilo ir lietuviams. S. Keturakis dramą sieja su Ezopo kalba, kai per istorinį siužetą netiesiogiai kalbama apie sovietinę tikrovę.
Rašiniui: IstorijaTėvynėLaisvė
6. Tarp kieno vyksta karas Grušo dramoje?
7. Ką Herkus Mantas leidžia nužudyti, ir tai, Keturakio žodžiais, yra žmoniškumo išdavystė?
8. Kas nutinka Kristinai, kurią myli Herkus Mantas?
Rašiniui
Ką „Herkus Mantas“ duoda rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.