Vincas Kudirka · 1858–1899

„Viršininkai“ konspektas

Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.

Atnaujinta

Apie ką „Viršininkai“?

Satyrinė apysaka apie carinės valdžios valdininkus. Naupilės paviečio viršininkas Kruglodurovas valdo kyšiais ir degtine, o garbės ieško rusindamas užrašą prie tilto ir gaudydamas tariamus maištininkus. Kūrinys išjuokia valdžią, kuri rūpinasi tik savo nauda, ir rodo, kaip sunku žmonėms prieš ją atsilaikyti.

Įsimink

  1. Vincas Kudirka (1858–1899), „Varpo“ redaktorius, Lietuvos himno autorius, satyrikas.
  2. Satyrinė apysaka apie carinės valdžios valdininkus, kyšininkus ir neišmanėlius.
  3. Kruglodurovas valdo pavietį kyšiais ir degtine, o garbės ieško rusindamas ir persekiodamas tariamus maištdarius.
  4. Juokiamasi kalbančiais vardais, hiperbole, groteskiškais vaizdais ir pasakotojo ironija.
  5. Miškagalių valsčius renka vaitu Svarūną, bet raštininkas ir viršininkas šią kovą laimi.

„Viršininkai“: argumentai rašiniui

  • Kaip valdžia keičia žmogų?Epizodas Grįždamas iš pirmosios kelionės po pavietį, kur visur jį vaišino ir davė aukų, buvęs kareivis Kruglodurovas mąsto, kaip gera būti viršininku.Tekste, 21 psl. Tai rodo Valdžia nemokytam žmogui tampa ne pareiga, o malonumu: jam rūpi pagarba ir pinigai, o žmonių reikalai nė į galvą neateina.
    „Valdau pavietį vienas sau, kaip dievas...“
    Kontekstas Susiek su N. Gogolio komedija „Revizorius“: ir ten apskrities valdininkai gyvena iš kyšių ir baimės.
  • Kaip žmogus gali apginti savo orumą?Epizodas Kruglodurovas įsiveržia pas Tauzintų prabaščių ir rėkia, kad viršininkui įeinant reikia atsistoti. Prabaščius jo neišsigąsta ir parodo jam duris.Tekste, 20 psl. Tai rodo Orumą išsaugo tas, kas nepasiduoda baimei: vienas drąsus žodis viršininką sutrikdo labiau nei visų kitų nuolankumas.
    „šituose namuose aš šeimininkas ir niekas neturi tiesos mano namuose mane skriaust!“
    Kontekstas Spaudos draudimo metais (1864–1904) caro valdininkai jautėsi Lietuvoje visagaliai, todėl toks pasipriešinimas buvo retas.
  • Kodėl apie skaudžius dalykus kartais kalbama su ironija?Epizodas Pasieniečiai išniekina Gražienę, o prabaščius, viršininko perkalbėtas, atkalba ją skųstis. Pasakotojas tai sugretina su viršininko neteisybe.Tekste, 35 psl. Tai rodo Ironija atskleidžia neteisybę aštriau nei pyktis: juokdamasis skaitytojas pamato, kokia baisi ta „garbė“.
    „juk administratorius parapijos dėl garbės savo pavedė į abješčikų rankas jaunos moteriškės garbę“
    Kontekstas Kudirka „Varpe“ rašė ir kitų satyrų („Lietuvos tilto atsiminimai“, „Cenzūros klausimas“): ironija buvo jo ginklas prieš cenzūrą.
  • Ar žmonės gali pakeisti neteisingą tvarką?Epizodas Miškagalių valsčius atsisako rinkti kitą vaitą ir reikalauja palikti išrinktą Svarūną. Valdininkai bylą tyčia vilkina, kol per darbymetį žmonės pavargsta ir pasiduoda.Tekste, 53 psl. Tai rodo Žmonės drįsta pasipriešinti, bet vieni prieš valdžios mašiną dar per silpni: tvarka keičiasi ne iš karto, o pamažu bundant sąmonei.
    „Mes jau turime išsirinkę vaitą Svarūną ir kandidatą Svainišių. Mes kitų nenorime.“
    Kontekstas Kudirkos „Varpas“ kaip tik ir kėlė tautinį ir pilietinį sąmoningumą: apysaka rodo, kodėl jo reikėjo.
  • Ar neteisybė visada nubaudžiama?Epizodas Vyriausybė ketina Kruglodurovą atstatyti, bet Suvalkų gubernatorius jį tik perkelia į Pakaušpilės pavietį.Tekste, 72 psl. Tai rodo Apysaka baigiasi be bausmės, nes vieni valdininkai dengia kitus: neteisybė yra ne vieno žmogaus, o visos sistemos liga.
    „taip prilygo prie Kruglodurovo kaip Kruglodurovas prie Pstrumskio“
    Kontekstas Susiek su J. Biliūno „Liūdna pasaka“: ir ten caro valdžia sugriauna paprasto žmogaus gyvenimą, o kaltieji lieka nenubausti.

„Viršininkai“: epocha

  • Rusijos imperija, Suvalkų gubernija, XIX a. pabaiga; apysakoje minima 1892 m. choleraTekste
  • Spaudos draudimo metai (1864–1904); Svarūną gąsdina skundu dėl uždraustų lietuviškų gazietųTekste
  • Naupilė stovi prie Prūsų sienos, kaip ir Naumiestis, kuriame gyveno KudirkaTekste

„Viršininkai“: autorius

  • Gydytojas; sirgo džiova ir mirė 1899 m. Naumiestyje
  • Nuo 1889 m. leido ir redagavo „Varpą“, spausdintą Tilžėje ir slapta gabentą į Lietuvą
  • Sukūrė Tautiškos giesmės žodžius ir melodiją (1898 m.); dabar tai Lietuvos himnas
  • Valdžios akimis „Varpo“ žmonės buvo litvomanai; apysakoje šiuo žodžiu vadinami visi neparankūsTekste

„Viršininkai“: kūrinys

  • Satyrinė apysaka iš šešių skyrių (I–VI); ilgiausias V skyrius apie vaitų rinkimusTekste
  • Pasakotojas komentuoja, ironizuoja ir kreipiasi tiesiai: „Ponia Pstrumskiene!“, „Skaitytojau!“Tekste
  • Kūrinys baigiasi be bausmės: viršininką tik perkelia į Pakaušpilės pavietįTekste
  • Žydai dažniausiai rodomi to meto stereotipu, kaip kyšių tarpininkaiTekste
    Plačiau

    Tokie vaizdiniai XIX a. pabaigoje buvo paplitę, šiandien jie laikomi įžeidžiais. Satyros taikinys yra carinė valdininkija.

„Viršininkai“: temos

„Viršininkai“: veikėjai

  • Vakanalijus Vziatkovičius Kruglodurovasneigiamas veikėjasprisistato kaip „paviečio dievas“; buvęs kareivis, nemokytas girtuoklis ir kyšininkasTekste
  • Pogoda Nenastjevnaviršininko žmona; sugalvoja, kaip vyrui prisistatyti činovninkamsTekste
  • Matvejevasbuvęs viršininkas; moko Kruglodurovą imti, pats teismo išsiunčiamas į SibirąTekste
  • Pstrumskisneigiamas veikėjasMiškagalių raštininkas, lupikas; savo algą atiduoda viršininkuiTekste
  • Kuznickis ir Bavolskisneigiamas veikėjasDykulių ir Žioplių raštininkai; Kuznickis kasdien kelia puotas, Bavolskis lošia kortomisTekste
  • Petras Svarūnasteigiamas veikėjasbaigęs universitetą, buvęs gimnazijos inspektorius; valsčius jį renka vaituTekste
  • Tauzintų prabaščiusteigiamas veikėjassavo namuose atremia įžūlų viršininką ir parodo jam durisTekste
  • Gražienėpasieniečių išniekinta našlė; kunigas, viršininko perkalbėtas, atkalba ją skųstisTekste

„Viršininkai“: sąvokos

  • SatyraVisa apysaka išjuokia carinės administracijos kyšininkavimą ir neišmanymą
  • Kalbantys vardaiVziatkovičius (rus. vziatka: kyšis), Kruglodurovas (rus. kruglyj durak: visiškas kvailys), ŽiopliaiTekste
  • HiperbolėPo vieno viršininko sakinio činovninkai taip pasigeria, kad vienas atsiduria durpinyčiojeTekste
  • GroteskasGirtas viršininkas raitas „gendrolius“ griauna lauko išvietes, o pasakotojas tai aprašo kaip mūšįTekste
  • IronijaAtsisveikinimo frazę pasakotojas vadina pirmais ir paskutiniais išmintingais viršininko žodžiaisTekste

„Viršininkai“: sąsajos

  • Valdininkų satyraNikolajus Gogolis, „Revizorius“ (apskrities valdininkų kyšiai ir baimė)
  • Kalbantys vardaiKristijonas Donelaitis, „Metai“ (Slunkius, Pelėda)
  • ValdžiaJonas Biliūnas, „Liūdna pasaka“ (caro valdžia ir paprastas žmogus)

„Viršininkai“: citatos

  • „Aš – paviečio dievas!“
    KruglodurovasRasti tekste
  • „Pasakyk, kad tu dievas! O kad tave nesumaišytų su kitais dievais, tai pridėk: paviečio dievas!“
    Pogoda NenastjevnaRasti tekste
  • „Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs.“
    pasakotojasRasti tekste
  • „Pasirodo, kad aš pavietyje ne dievas, jeigu gali mane iš paviečio net į Siberiją išgabent...“
    KruglodurovasRasti tekste
  • „Lietuviškai? Kas tai? Žiūrėk, kad šiandien vieton šito parašo būt maskoliškas! Čia ne Lietuva, čia Maskolija.“
    KruglodurovasRasti tekste
  • „jo činas aukštesnis už mano, tai kaip aš jį pabausiu?“
    KruglodurovasRasti tekste
  • „Mes jau turime išsirinkę vaitą Svarūną ir kandidatą Svainišių. Mes kitų nenorime.“
    Miškagalių valsčionysRasti tekste
  • „Gerai, kad spėjo išsiųst mane į Pakaušpilę viršininku, nes neužilgo būčiau ten patekęs kitokiu keliu.“
    KruglodurovasRasti tekste
Ar konspektas padėjo?

Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai